75 metų amžiaus Geoffrey Hintonas leidinyje „New York Times“ paskelbė atsistatydinantis iš „Google“ ir nurodė, kad dabar gailisi dėl savo darbo.
BBC jis teigė, kad kai kurie dirbtinio intelekto pokalbių robotų keliami pavojai yra „gana bauginantys“.
„Šiuo metu, kiek žinau, jie nėra protingesni už mus. Bet manau, kad netrukus jie gali tokiais tapti“, – pareiškė mokslininkas. Dr. G.Hintonas taip pat pripažino, kad jo amžius irgi turėjo įtakos sprendimui palikti technologijų milžinę.
Dr. G.Hintono novatoriški giluminio mokymosi (angl. deep learning) ir neuroninių tinklų tyrimai nutiesė kelią dabartinėms dirbtinio intelekto sistemoms – tokioms kaip „ChatGPT“. Tačiau britų ir kanadiečių kognityvinės psichologijos specialistas bei kompiuterių mokslininkas teigia, kad pokalbių robotai netrukus gali pralenkti tokį informacijos lygį, kokį pasiekia žmogaus smegenys.
„Šiuo metu matome, kad tokie dalykai kaip „GPT-4“ bendrųjų žinių kiekiu nustelbia žmogų ir gerokai jį lenkia. Kalbant apie samprotavimą, [DI dar] nėra toks geras, tačiau jau atlieka paprastus samprotavimus. O atsižvelgiant į pažangos tempą, tikimės, kad viskas gana greitai patobulės. Taigi, mums reikia tuo susirūpinti“, – kalbėjo dr. G.Hintonas.
„New York Times“ straipsnyje mokslininkas kalbėjo apie „blogiečius“, kurie galbūt bandytų panaudoti dirbtinį intelektą „blogiems dalykams“. BBC paprašytas patikslinti šią temą, jis atsakė: „Tai tik blogiausias scenarijus, košmariškas scenarijus. Galite įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, koks nors blogietis – pavyzdžiui, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas – nuspręstų suteikti robotams galimybę patiems susikurti tikslus“.
Mokslininkas perspėjo, kad tai galiausiai gali „sukurti tokius sub-tikslus kaip „man reikia gauti daugiau galios“.
„Priėjau prie išvados, kad mūsų kuriamas intelektas labai skiriasi nuo mūsų turimo intelekto. Mes esame biologinės sistemos, o tai yra skaitmeninė sistema. Didžiausias skirtumas yra tame, kad skaitmeninėse sistemose yra daug to to paties pasaulio modelio kopijų. Ir visos šios kopijos gali mokytis atskirai, bet savo žiniomis dalytis akimirksniu. Tai tarsi turėtumėte 10 000 žmonių ir kai vienas žmogus ką nors išmoksta, visi automatiškai tai jau žino. Taip šie pokalbių robotai gali žinoti daug daugiau nei bet kuris vienas žmogus, – aiškina dr. G.Hintonas.
Jungtinės Karalystės Pažangiųjų mokslinių tyrimų ir išradimų agentūros pirmininkas Mattas Cliffordas BBC sakė, kad daktaro G.Hintono pranešimas „pabrėžia, kokiu greičiu spartėja dirbtinio intelekto gebėjimai“.
„Ši technologija teikia milžinišką naudą, tačiau būtina, kad pasaulis daug ir skubiai investuotų į dirbtinio intelekto saugą ir kontrolę“, – sakė jis.
Tokiu savo pareiškimu mokslininkas prisijungia prie vis daugiau ekspertų, kurie išreiškia susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto – tiek dėl jo vystymosi greičio, tiek dėl krypties, kuria jis vystosi.
„Turime žengti žingsnį atgal“
Kovo mėnesį atvirame laiške, kurį pasirašė dešimtys dirbtinio intelekto srities atstovų (tarp jų ir
technologijų milijardierius Elonas Muskas), buvo raginama sustabdyti visų pažangesnių nei dabartinė dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ versija, technologijų plėtrą – kad būtų galima sukurti ir įgyvendinti patikimas saugos priemones.
Laišką taip pat pasirašė kitas vadinamasis dirbtinio intelekto krikštatėvis Yoshua Bengio, kuris kartu su dr. G.Hintonu ir Yannu LeCunu 2018 m. pelnė Turingo apdovanojimą už darbą giluminio mokymosi srityje.
Y.Bengio rašė, kad būtent dėl dirbtinio intelekto sistemų „netikėto pagreičio“ „mums reikia žengti žingsnį atgal“.
Tačiau dr. G.Hintonas BBC sakė, kad, jo nuomone, „trumpesniu laikotarpiu“ dirbtinis intelektas atneš daug daugiau naudos nei rizikos, todėl jis nemano, kad „turėtume nustoti kurti šiuos dalykus“.
Jis taip pat nurodė, kad tarptautinė konkurencija reikštų, jog sustoti būtų sunku. „Net jei visi Jungtinėse Amerikos Valstijose nustotų jį kurti, Kinija tiesiog įgytų didelį pranašumą“, – teigia mokslininkas.
Sau bėgius tiesiantis traukinys
„Google“ vyriausiasis mokslininkas Jeff Dean nurodė, kad bendrovė ir toliau laikomės atsakingo požiūrio į dirbtinį intelektą. „Nuolat mokomės, kad suprastume kylančius pavojus, kartu drąsiai diegdami naujoves“, – sakė jis.
Svarbu nepamiršti, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotai yra tik vienas iš dirbtinio intelekto aspektų, nors šiuo metu jie yra populiariausi, pabrėžia BBC.
Dirbtinis intelektas taip pat slypi už algoritmų, kurie diktuoja, ką vaizdo transliacijų platformos nusprendžia siūlyti mums žiūrėti toliau. DI gali būti naudojamas įdarbinimo srityje (kur filtruotų darbo paraiškas), draudime (apskaičiuojant draudimo įmokas) ir gali diagnozuoti ligas (nors galutinį žodį vis tiek taria žmonės gydytojai).
Tačiau dabar matome, kad daugėja dirbtinio bendrojo intelekto (angl. Artificial General Intelligence, AGI), kurį galima išmokyti atlikti daugybę užduočių pagal kompetencijas. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ gali pasiūlyti tik tekstinius atsakymus į užklausas, tačiau, kaip matome, jo galimybės yra neribotos, teigia BBC.
Dirbtinio intelekto tobulėjimo tempas stebina net jo kūrėjus. Nuo 2012 m., kai dr. G.Hintonas sukūrė novatorišką vaizdų analizės neuroninį tinklą, ši sritis smarkiai patobulėjo. Net „Google“ vadovas Sundaras Pichai neseniai duotame interviu sakė, kad jis iki galo nesupranta visko, ką daro jo dirbtinio intelekto pokalbių robotas „Bard“.
Tad dabar važiuojame greitėjančiu traukiniu – ir nerimą kelia tai, kad vieną dieną jis pradės tiesti sau bėgius, apibendrina BBC.
