Tarteso civilizaciją ilgą laiką gaubė paslaptis: paprastai laikoma viena ankstyviausių Vakarų Europoje, šiandien jų kultūra daugiausia žinoma iš graikų ir romėnų rašytojų paminėjimų. Kaip ir daugelį to meto istorinių šaltinių, juos reikia vertinti su su atsargumu: neįtikėtinų žmonių turtų ir meistriškumo aprašymai yra pusiau mitiniai.
Tačiau fiziniai civilizacijos įrodymai pasirodė esą menki: pavyzdžiui, žinoma, kad jie turėjo rašto sistemą, tačiau visą tartesiečių kalbos bibliografiją sudaro mažiau nei 100 užrašų ir graviūrų. Kalbant apie skulptūras ir statulas, iki šiol buvo manoma, kad jų nebuvo, o vieninteliai aptikti pavyzdžiai – nedideli bronzos lydiniai iš Finikijos.
Tačiau nauji atradimai tokį požiūrį sugriovė – kartu su visuotinai pripažinta teorija, kad tartesai nebuvo atskira ir civilizuota kultūra, sako Meridos archeologijos instituto tyrėjas Sebastianas Celestino.
„Nesvarbu, ar tai buvo iš kitur atvykęs amatininkas, ar šioje vietovėje gimęs ir techniką įvaldęs žmogus, atrodo aišku, kad skulptūros buvo kuriamos čia, – aiškina jis. – Tai daug ką pasako apie tų, kurie užsakė kažką panašaus, išprusimo lygį“.
Beveik natūralaus dydžio statulos ne tik keičia istorikų požiūrį į visą kultūrą – jos taip pat atskleidžia kai kurias tartesiečių gyvenimo detales. Pavyzdžiui, paimkime du biustus, kuriuose matyti auskarai: „Tokio tipo auskarų rasta ir kitose to laikmečio ir regiono vietovėse, todėl jie yra labai gerai dokumentuoti, – sako archeologinės radimvietės vadovė Esther Rodríguez, – tačiau dabar pagaliau žinome, kaip jie buvo nešiojami: prie ausies buvo tvirtinama grandinėlė“.
Penki biustai, rasti kasinėjant Casas de Turunuelo archeologinę radimvietę – didžiulį 2500 metų senumo dviejų aukštų pastatą – buvo aptikti kartu vienoje patalpoje. Remdamiesi rastais radiniais, o taip pat patalpos konstrukcija ir organizavimu, tyrėjai mano, kad ši patalpa galėjo veikti kaip vietinis ekonominis ir politinis centras.
Tačiau tyrėjai įspėja, kad biustai galėjo būti perkelti į šią vietą. Pastatas, kuriame rastos statulos, kaip ir kiti šios vietovės pastatai, maždaug prieš 2500 metų buvo tyčia sunaikintas – sudegintas, užkastas ir apleistas po didžiulės puotos ir masinio viešo daugiau kaip 50 gyvulių aukojimo.
Tačiau nors ant biustų neabejotinai yra po pastato naikinimo atsiradusių randų, jų išlikimą ironiškai galima paaiškinti būtent bandymu sunaikinti. Kad ir kas sugalvojo sunaikinti pastatus ir statulas, jis taip pat nusprendė palaidoti įrodymus po molio sluoksniu – kuris, pasak tyrėjų, veikė kaip apsauginis sluoksnis nuo dirvožemio ir gamtos stichijų erozijos.
Nors yra tikimybė, kad dar nematėme tikrojo kultūros meno ir skulptūrinio palikimo masto, šių penkių biustų atradimas pakeitė požiūrį į Tarteso kultūrą. Ši senovės Iberijos tauta netrukus gali būti pripažinta tokia pat išprususia ir meniška kultūra, kaip ir bet kuri kita to meto kultūra.
Parengta pagal „IFLScience“.
