Naujai nustatyta rūšis, pavadinta Rutiotomodon tytthos, yra trilofozauras – į driežus panašių roplių grupė, kuri gyveno triaso periode (kuris prasidėjo prieš 252 mln. metų ir baigėsi prieš 201 mln. metų), maždaug tuo metu, kai atsirado dinozaurai.
Trilofozaurai yra gana artimai susiję su dinozaurais – jie turi bendrą protėvį ir priklauso tai pačiai didesnei gyvūnų grupei, vadinamai archozauromorfais. Archozauromorfams priklauso pogrupis, vadinamas archozaurais, taip pat archozaurų artimiausi giminaičiai – trilofozaurai yra vienas iš šių giminingų pogrupių.
Geologinėje praeityje archozaurams priklausė dinozaurai. Šiandien jiems priklauso krokodilai ir paukščiai.
Trilofozaurai buvo visaėdžiai ir žolėdžiai. Jų ekologinį vaidmenį vėliau užėmė driežai ir jų giminaičiai. Anksčiau trilofozaurai buvo žinomi tik iš vėlyvojo triaso laikotarpio – kuris buvo maždaug prieš 237–201 mln. metų – fosilijų, rastų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau naujausias atradimas, aprašytas „Royal Society Open Science“ žurnale, praplečia šių roplių istoriją ir apima beveik visą triaso periodą. Naujai nustatyta rūšis buvo aprašyta remiantis fosilijomis, aptiktomis klinčių karjere pietvakarių Vokietijoje.
„Naujoji rūšis yra pirmasis užfiksuotas trilofozauro egzistavimo įrodymas Europos žemyne viduriniojo triaso laikotarpyje – maždaug prieš 240 mln. metų“, – „Newsweek“ sakė Smithsono nacionalinio gamtos istorijos muziejaus Vašingtone darbuotojas bei tyrimo autorius Hansas-Dieteris Suesas.
Anksčiau aptiktas danties karūnėlė, rasta Naujojoje Škotijoje (Kanada), tapo pirmuoju trilofozauro iš viduriniojo triaso įrodymu. Tačiau tada mokslininkams nepavyko nustatyti, kokiai rūšiai priklauso suakmenėjęs dantis.
Rutiotomodon tytthosos buvo panašus į driežą – ir remiantis aptiktų žandikaulių dydžiu, tikriausiai buvo apie 50 cm ilgio.
H.D.Suesas ir jo kolega Raineris Schochas iš valstybinio Štutgarto gamtos istorijos muziejaus, remdamiesi išskirtiniais dantimis, kurie nepanašūs į kitų žinomų trilofosaurų dantis, nustatė, kad fosilijos priklauso naujai rūšiai. Kiekvienas platus dantis turi po vieną didelį danties gumburą – iškilusį smaigalį – ir po vieną mažą gumburą.
„Tai labai neįprasti dantys, kurie skiriasi nuo geologiškai jaunesnių giminaičių iš pietvakarių Britanijos ir Amerikos pietvakarių“, – sakė H.D.Suesas.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad trilofozaurai galėjo maitintis įvairesniu maistu, nei manyta anksčiau.
Rutiotomodon tytthosas yra ne tik nauja rūšis, bet ir visiškai nauja gentis.
Genties pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių rhytis (reiškiančių „raukšlė“), tomō („pjauti“) ir odon („dantis“), o rūšies pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio tytthos, reiškiančio „mažas“.
Trilofozaurai buvo viena iš daugelio sausumos gyvūnų – ypač roplių – grupių, kurios atsirado arba paįvairėjo triaso laikotarpiu po katastrofiško permo periodo pabaigos rūšių išnykimo. Šis išnykimas, sunaikinęs didžiąją dalį gyvybės Žemėje, mokslininkų laikomas baisiausiu per visą mūsų planetos istoriją.
Manoma, kad tai įvyko dėl intensyvaus ugnikalnių aktyvumo, kai buvo išmetami didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pelenų ir kitų teršalų. Tai lėmė visuotinį atšilimą ir kitą neigiamą poveikį aplinkai – pavyzdžiui vandenynų rūgštėjimą.
Pasak žurnalo „Royal Society Open Science“ autorių, trilofozaurai apskritai sulaukė palyginti nedaug dėmesio. Daugiausiai dėmesio sulaukęs šios grupės atstovas yra Trilophosaurus buettneri, žinomas iš vėlyvojo triaso fosilijų, rastų Arizonoje, Naujojoje Meksikoje ir Teksase.
Parengta pagal „Newsweek“.
