2022 m. liepą žurnalas „Science“ pranešė, kad pagrindinis 2006 m. prestižiniame žurnale „Nature“ paskelbtas mokslinis straipsnis, kuriame Alzheimerio ligos priežastimi įvardytas smegenų baltymo beta amiloido potipis, galėjo būti pagrįstas suklastotais duomenimis.
2021 m. birželį, JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino aducanumabą – antikūną, kovojanti su beta amiloidu – kaip Alzheimerio ligos gydymo priemonę, nors jo naudojimą pagrindžiantys duomenys buvo neišsamūs ir prieštaringi.
Kai kurie gydytojai mano, kad aducanumabas niekada neturėjo būti patvirtintas, o kiti tvirtina, kad jam reikia suteikti galimybę.
Kodėl mokslininkai vis dar blaškosi ieškodami vaisto nuo vienos svarbiausių žmonijos ligų?
Daugelį metų mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė bandymams sukurti naujus Alzheimerio ligos gydymo būdus, neleidžiančius susidaryti smegenis žalojančioms paslaptingo baltymo, vadinamo beta amiloidu, sankaupoms.
Pasak pačių mokslininkų, susikoncentravę vien tik į šį metodą, jie dažnai pamiršta ar net ignoruoja kitus galimus paaiškinimus.
Deja, šis atsidavimas tirti baltymo gumulėlius nevirto naudingu vaistu ar terapija. Poreikis naujai mąstyti apie Alzheimerio ligą tampa svarbiausiu smegenų mokslo prioritetu, teigia mokslininkai.
Toronto universiteto Krembilio smegenų tyrimų institute (Kanada) kuriama nauja Alzheimerio ligos teorija. Remdamiesi pastarųjų 30 metų tyrimais, mokslininkai daro prielaidą, kad Alzheimerio liga nėra smegenų liga – jie mano, kad Alzheimerio liga iš esmės yra smegenų imuninės sistemos sutrikimas.
Imuninė sistema, esanti visuose kūno organuose, yra ląstelių ir molekulių rinkinys. Kai žmogus susižeidžia, imuninė sistema padeda išgydyti pažeistus audinius. Kai žmogus patiria virusinę ar bakterinę infekciją, imuninė sistema padeda kovoti su šiais mikrobiniais įsibrovėliais.
Lygiai tokie patys procesai vyksta ir smegenyse. Kai patiriama galvos trauma, smegenų imuninė sistema įsijungia ir padeda atkurti audinius. Kai smegenyse atsiranda bakterijų, imuninė sistema imasi kovoti su jomis.
Alzheimerio liga kaip autoimuninė liga
Mokslininkai mano, kad beta amiloidas nėra nenormaliai susidaręs baltymas, o veikiau normaliai susidaranti molekulė, kuri yra smegenų imuninės sistemos dalis – ji ir turėtų ten būti.
Kai įvyksta smegenų trauma arba kai smegenyse atsiranda bakterijų, beta amiloidas yra pagrindinis visapusiško smegenų imuninio atsako elementas. Tačiau būtent čia ir prasideda problema.
Dėl stulbinamo panašumo tarp riebalų molekulių, sudarančių bakterijų ir smegenų ląstelių membranas, beta amiloidas nesugeba atskirti įsiveržusių bakterijų nuo smegenų ląstelių šeimininkų ir klaidingai puola smegenų ląsteles, kurias turėtų saugoti.
Tai lemia lėtinį, progresuojantį smegenų ląstelių funkcijos silpnėjimą, kuris galiausiai baigiasi demencija – visa tai dėl to, kad mūsų organizmo imuninė sistema nesugeba atskirti bakterijų nuo smegenų ląstelių.
Alzheimerio ligą laikant klaidingai nukreipta smegenų imuninės sistemos ataka prieš tą patį organą, kurį ji turėtų ginti, Alzheimerio liga tampa autoimunine liga.
Yra daug kitų autoimuninių ligų – pavyzdžiui, reumatoidinis artritas – kurių autoantikūnai vaidina lemiamą vaidmenį ligos vystymuisi ir kurių gydymui gali būti veiksmingi steroidai. Tačiau šie gydymo būdai neveikia Alzheimerio ligos atveju.
Smegenys yra labai ypatingas ir savitas organas, pripažintas sudėtingiausia struktūra Visatoje. Šiame Alzheimerio ligos modelyje beta amiloidas padeda apsaugoti ir sustiprinti mūsų imuninę sistemą, tačiau jis taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį autoimuniniame procese, kuris, mokslininkų manymu, gali lemti Alzheimerio ligos išsivystymą.
Nors vaistai, įprastai naudojami autoimuninėms ligoms gydyti, gali neveikti Alzheimerio ligos atveju, tyrėjai įsitikinę, kad, nukreipę dėmesį į kitus smegenų imuninio reguliavimo kelius, rastų naujų ir veiksmingų šios ligos gydymo būdų.
Kitos ligos teorijos
Be šios autoimuninės Alzheimerio ligos teorijos, atsiranda daug kitų naujų ir įvairių teorijų. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad Alzheimerio liga yra mažų ląstelių struktūrų, vadinamų mitochondrijomis, liga – mitochondrijos deguonį iš oro, kuriuo kvėpuojame, ir gliukozę iš maisto, kurį valgome, paverčia energija, kurios reikia atminčiai ir mąstymui.
Kai kurie teigia, kad Alzheimerio liga yra tam tikros smegenų infekcijos galutinis rezultatas, o kaltininku dažnai įvardijamos burnos bakterijos. Dar kiti mano, kad liga gali atsirasti dėl to, kad metalų – greičiausiai cinko, vario ar geležies – netinkamo apdarojimo smegenyse.
Šiuo metu demencija serga daugiau kaip 50 milijonų žmonių visame pasaulyje, o nauja diagnozė nustatoma kas tris sekundes. Dažnai Alzheimerio liga sergantys žmonės negali atpažinti savo vaikų ar net ilgamečio sutuoktinio.
Mokslininkų teigimu, Azheimerio liga yra visuomenės sveikatos krizė, kuriai reikia novatoriškų idėjų ir naujų krypčių, o tam, kad ligą būtų įmanomą išgydyti, reikia ją ir jos priežastis suprasti geriau.
Parengta pagal „The Conversation“.
