Peržiūrėję dešimtmečius kauptus duomenis apie fiziologinį ir psichologinį susijaudinimą, tyrėjai teigia radę idealias sąlygas, reikalingas orgazmui pasiekti.
„Sukūrėme pirmąjį sėkmingą matematinį seksualinės veiklos modelį, – sako vienas iš pagrindinių tyrėjų iš Sasekso universiteto Jungtinėje Karalystėje matematikas Konstantinas Blyussas. – Mūsų rezultatai apima fiziologinius ir psichologinius aspektus, reikalingus kulminacijai pasiekti. Jie sustiprina ir matematiškai įrodo jau atliktus sekso psichologijos tyrimus“.
Žinoma, kalbant apie seksą ir seksualinį pasitenkinimą, nėra universalaus sprendimo, todėl į tai reikėtų žiūrėti su saiku. Tyrėjai negarantuoja, kad orgazmą kiekvieną kartą patirs kiekvienas. Vietoje to jie tikisi, kad remiantis duomenimis, galimybės bus šiek tiek pakreiptos žmogaus naudai.
Pačios formulės iš tikrųjų yra gana intensyvūs matematiniai sprendiniai, kurie nebus didelė paspirtis pačiame veiksmo įkarštyje. Tačiau tyrėjai pateikė vieną svarbią išvadą: per didelis psichologinis susijaudinimas ankstyvuoju etapu gali apsunkinti orgazmo pasiekimą.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad per didelis psichologinis susijaudinimas proceso pradžioje gali sumažinti galimybę pasiekti kulminaciją, – sako K.Blyussas. – Paprasčiau tariant, mūsų išvadas galima apibendrinti taip: per daug apie tai negalvokite“.
Dar svarbiau, kad komandai pavyko padaryti tai, ko nepavyko kitiems – rasti būdą, kaip matematiniais modeliais nuspėti, ar žmogus pasieks kulminaciją.
Žinoma, gana akivaizdu, kodėl tyrėjai nagrinėjo būtent vyrus – jiems paprastai pasiekti orgazmą būna daug lengviau. Tačiau daugelis jų taip pat tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria seksualinių sutrikimų, o be to jų susijaudinimo ciklas paprastai būna daug paprastesnis, todėl mokslininkams tai buvo geriausias atspirties taškas kuriant šias lygtis.
„Mūsų išvados nušviečia viešai sociume neaptarinėjamą temą, kuri, mūsų nuomone, gali būti naudinga klinikiniam seksualinės disfunkcijos gydymui, – sako viena iš tyrėjų ir kita Sasekso universiteto matematikė Julija Kiričko. – Remdamiesi tuo, ką sužinojome atlikę šį tyrimą, ketiname matematiškai sumodeliuoti ir moterų seksualinę reakciją, kuri fiziologiškai – ir matematiškai – yra sudėtingesnė nei vyrų“.
Tyrėjai sukūrė lygtis analizuodami duomenis apie keturis vyrų susijaudinimo ciklo etapus: susijaudinimą, vadinamąją plynaukštę, orgazmą ir vadinamąją rezoliuciją.
Vienas iš pagrindinių jų nagrinėtų tyrimų buvo garsus 1966 m. atliktas tyrimas, kuriuo grindžiama Masterso ir Johnsono seksualinio atsako ciklo teorija, ir kuris apėmė duomenis iš 10 000 lytinių aktų, kuriuos laboratorijoje atliko 382 moterys ir 312 vyrų.
Tada komanda palygino savo rezultatus su 2006 m. Nyderlanduose atliktais tyrimais.
Šių tyrimų metu mokslininkai savanorius tyrimo dalyvius patalpino į fMRI aparatus ir stebėjo jų neurologinius pokyčius, kai jie atlikdavo lytinius aktus ir pasiekdavo kulminaciją.
Modelyje taip pat atsižvelgta į tyrimus, susijusius su spontanišku susijaudinimu dienos metu, nugaros smegenų traumas patyrusių vyrų reakcijas ir „šlapius sapnus“.
Įvertinę visus šiuos duomenis, mokslininkai sudarė dvi skirtingas matematines lygtis – viena jų skirta psichologiniams veiksniams, kita – fiziologiniams.
Kaip minėta, šios formulės nėra kažkas, ką galima būtų tiesiogiai panaudoti miegamajame. Kai kuriuos skaičiavimus galite pamatyti toliau pateiktame dokumente.
Tačiau jie skirti tam, kad būtų galima nustatyti sąlygas, kuriomis susijaudinimo ciklas gali baigtis orgazmu arba ne. Tai galėtų padėti mokslininkams ateityje geriau suprasti seksualines problemas.
Kadangi kiekvieno žmogaus seksualinė veikla susijusi su gana smarkiai skirtingais dirgikliais, komandai teko pasinaudoti vadinamuoju stochastiškumu. Iš esmės tai atsitiktiniai reiškiniai, kuriuos galima statistiškai analizuoti.
„Mums pavyko rasti optimalius stochastinius būdus, kurie parodo, kaip seksualinė reakcija progresuoja orgazmo link veikiant nedideliems stochastiniams trikdžiams“, – rašo K.Blyussas ir J.Kiričko.
Dabar, kai mokslininkams pavyko kiekybiškai įvertinti ir sumodeliuoti orgazmą, galima tikėtis, kad matematika padės visiems dar šiek tiek priartėti prie aukščiausio pasitenkinimo.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Chaos“: An Interdisciplinary Journal of Nonlinear Science“.
Parengta pagal „Live Science“.
