M. Cooperis dabar 94-eri – bet jis prisimena, kad tą dieną nuėjo į Šeštosios aveniu kampą Niujorke ir iš kišenės išsitraukė užrašų knygelę. Joje jis surado reikiamą telefono numerį ir suspaudė didelio kreminės spalvos prietaiso mygtukus – prietaiso, kuris traukė suglumusių praeivių žvilgsnius.
„Pasakiau jam: „Joeli, skambinu tau mobiliuoju telefonu, tikru mobiliuoju telefonu – asmeniniu nešiojamuoju įrenginiu“. Kitame laido gale stojo tyla. Manau, kad jis tik sukando dantis“, – juokdamasis prisimena M.Cooperis.
Tiesa ta, kad „Bell Laboratories“ tuo metu kūrė mobilųjį telefoną, kuris galėjo veikti tik automobilyje.
„Ar galite įsivaizduoti? Dėl kažkokio varinio laido daugiau nei 100 metų negalėjome išeiti iš savo namų ir biurų. O tada jie užsinorėjo, kad negalėtume išlipti iš savo automobilių!“ – juokiasi inžinierius.
„Motorola“ tąkart nusprendė eiti kitu keliu – ir istorija parodė, kad šis kelias buvo teisingas.
Tačiau šiandieniniai mobilieji telefonai, žinoma, labai skiriasi nuo 1973 m. naudoto M.Cooperio įrenginio. Vartotojams skirta šio telefono versija – „Motorola Dynatac 8000X“ – pasirodė tik po 11 metų, 1984 m.
Brangus ir sunkus
Pasak Jungtinės Karalystės Mobiliųjų telefonų muziejaus vadovo Beno Woodo, šiandieniniais pinigais pirmasis mobilusis telefonas pasaulyje kainavo 11 700 JAV dolerių.
Žinoma, jis turėjo daug mažiau funkcijų nei bet kuris šiuolaikinis telefonas. „Iš tikrųjų galėjai tik surinkti numerį ir paskambinti, – pasakoja Woodas. – Nebuvo nei žinučių siuntimo, nei fotoaparato. Pokalbių trukmė vienu įkrovimu buvo 30 minučių, telefono įkrovimas truko 10 valandų, akumuliatoriaus pakako 12 valandų budėjimo režimu, o įrenginys turėjo 15 cm ilgio anteną“.
Telefonas svėrė net 790 gramų – beveik keturis kartus sunkesnis nei dabartinis „iPhone“.
Tačiau Marty Cooperis nėra labai patenkintas 2023 m. mobiliųjų telefonų dizainu. Nors jis pripažįsta, kad negalėjo numatyti, kaip toli pažengs technologijos, paversiančios telefonus superkompiuteriais su fotoaparatais ir interneto prieiga.
„Manau, kad šiandieninis telefonas nėra optimalus. Daugeliu atžvilgių jis tiesiog nėra geras įrenginys, – sako inžinierius. – Pagalvokite apie tai. Paimate idealiai plokščią plastiko ir stiklo gabalą ir pridedate jį prie savo nelygios galvos. Jums nepatogu jį laikyti rankoje. O kad atliktumėte visus tuos gražius dalykus, kuriuos jis gali atlikti, pirmiausia turite rasti programėlę“.
Anot M.Cooperio, ateityje dirbtinis intelektas galės surasti ar net sukurti programėlę – priklausomai nuo savininko poreikių. Inžinierius taip pat mano, kad telefonai galės tiksliau stebėti žmonių sveikatą, padidinti našumą ir apskritai gerokai pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.
Parengta pagal BBC.
