Atrodo, kad FGF21 didina budrumą smegenyse, kovodamas su tam tikrais apsvaigimo padariniais – pavyzdžiui, mieguistumu ir koordinacijos stoka – iš esmės nepaveikdamas alkoholio skaidymo organizme.
Hormoną gamina ir pelių, ir žmonių kepenys, todėl galima manyti, kad šie rezultatai gali būti taikomi ir mums.
„Atradome, kad kepenys ne tik dalyvauja alkoholio metabolizavime, bet ir siunčia hormoninį signalą į smegenis, kad apsaugotų nuo žalingo apsinuodijimo poveikio, įskaitant ir sąmonės, ir koordinacijos praradimą, – sako Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro molekulinis biologas Stevenas Klieweras. – Be to, įrodėme, kad injekcijomis dar labiau padidinę FGF21 koncentraciją, galime smarkiai paspartinti atsigavimą po apsinuodijimo alkoholiu. FGF21 tai daro suaktyvindamas labai specifinę smegenų dalį, kuri kontroliuoja budrumą“.
Daugelyje ankstesnių tyrimų buvo nagrinėjamas FGF21 poveikis, kuris gali pradėti gamintis dėl įvairių priežasčių, įskaitant etanolio (svaiginančios alkoholio sudedamosios dalies) vartojimą. Atrodo, kad šis hormonas – tai apsaugos nuo girtumo priemonė: įrodyta, kad jis skatina gerti vandenį ir slopina norą toliau vartoti etanolį.
Šiame naujame tyrime mokslininkai pastebėjo, kad pelės, išvestos taip, kad natūraliai negamintų FGF21, ilgiau užtrukdavo, kol atgaudavo pusiausvyrą ir koordinciją po alkoholio vartojimo – palyginti su pelėmis, kurios natūraliai gamino FGF21.
Kai pelėms, kurios natūraliai gamino FGF21, buvo suleistas etanolio kursas, o po to – papildoma hormono injekcija, jų koordinacija ir sąmonė atsistatė dvigubai greičiau nei pelių, kurioms nebuvo suleista papildoma injekcija.
Tolesnė analizė parodė, kad FGF21 veikė konkrečią smegenų sritį, vadinamą locus coeruleus. Ši smegenų sritis gamina noradrenaliną – tai yra streso hormonas, susijęs su dėmesio sutelkimu, reagavimu ir reguliuojantis budrumą.
„Mūsų tyrimai atskleidė, kad smegenys yra pagrindinė FGF21 poveikio vieta, – sako farmakologas Davidas Mangelsdorfas iš Teksaso universiteto (JAV) Pietvakarių medicinos centro. – Dabar nuodugniau tiriame neuronų kelius, kuriais FGF21 veikia blaivumą“.
Įdomu tai, kad FGF21 hormonas neturėjo tokio pat blaivinančio poveikio, kai tyrime buvo bandomas su ketaminu, diazepamu ar pentobarbitaliu. Tai leidžia manyti, kad jis efektyviausiai veikia prieš etanolį.
Žinoma, šį poveikį dar reikia įrodyti ir žmonių atvejus – nors mokslininkai įsitikinę, kad suleidus FGF21 hormono žmonėms, vyktų tie patys procesai, kaip ir suleidus jo pelėms. Todėl, pasak mokslininkų, tai galėtų būti naudojama kaip metodas, kuriuo būtų galima padėti žmonėms išsiblaivyti.
„Šie rezultatai rodo, kad šis FGF21 kepenų ir smegenų kelias evoliucionavo siekiant apsisaugoti nuo etanolio sukelto apsinuodijimo, ir kad šis hormonas galėtų būti naudojas gydant ūmų apsinuodijimą alkoholiu“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Metabolism“.
Parengta pagal „Science Alert“.
