Praėjusiais metais paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kaip primatai reagavo į šį pokytį. Mokslininkai tyrinėjo mažųjų šimpanzių, šimpanzių, vakarų lygumų gorilų ir žaliųjų pavianų elgseną – ir nustatė, kad gyvūnai pakeitė kai kuriuos savo įpročius, įskaitant laiką, kurį jie praleidžia ilsėdamiesi ir valgydami.
Manoma, kad lankytojų sąveika yra labai reikšminga zoologijos sodo gyvūnų gerovei. Tačiau ši sąveika gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Todėl tyrėjai norėjo ištirti gyvūnų elgesį abiejomis aplinkybėmis, o epidemija sudarė tam tinkamas sąlygas.
Stebėjimai buvo vykdomi Twycrosso zoologijos sode ir Knowsley safario parke Jungtinėje Karalystėje – prieš ir po to, kai lankytojai grįžo.
Per kelis mėnesius ir kelis atvirų bei uždarytų zoologijos sodų laikotarpius pastebėti primatų elgesio pokyčiai.
Lankytojams pradėjus grįžti į zoologijos sodą, mažosios šimpanzės ir gorilos mažiau laiko praleisdavo vienos, o gorilos taip pat mažiau laiko praleisdavo ilsėdamosi. Tuo tarpu šimpanzės, zoologijos sodams vėl atsidarius, daugiau ėdė ir daugiau dėmesio skyrė savo aplinkai bei vietai aptvare.
Pastebėta, kad safario parke gyvenantys žalieji pavianai sugrįžus lankytojams mažiau įsitraukia į seksualinį ir dominuojantį elgesį. Jie taip pat buvo linkę dažniau artintis prie lankytojų automobilių, nei prie prižiūrėtojų automobilių, kuriuos matė, kai parkas buvo uždarytas.
Ar šie pokyčiai buvo teigiami, ar ne, pasakyti sunku.
Tyrėjai mano, kad sugrįžę lankytojai, regis, teigiamai veikia šimpanzes ir pavianus. Kartu galima teigti, kad gorilas – iš prigimties sėslesnius gyvūnus – minios trikdė, nes jos mažiau laiko praleido ilsėdamosi.
Tai, kad sugrįžus lankytojams gorilos keitė savo buvimo aptvaruose vietas, kuriose praleisdavo daugiausia laiko, rodo, kad gyvūnai gali tam tikru mastu valdyti šį trikdymą.
„Elgsenos pokyčiai ir aptvarų naudojimo pokyčiai sugrįžus lankytojams rodo zoologijos sodų rūšių prisitaikymą prie aplinkos, – sakė zoologijos sodų gyvūnų gerovės tyrėja Ellen Williams. – Aplinkos, kurioje gyvūnai gali aktyviai prisitaikyti, užtikrinimas yra labai svarbus jų gerovei“.
Komanda taip pat pastebėjo, kad žaliųjų pavianų atveju buvo nustatyta lankytojų skaičiaus riba, kurią peržengus gyvūnai nustojo būti vis aktyvesni ir stimuliuojami.
Visa tai yra vertingi duomenys gyvūnų gerovės tyrėjams – apie tai, kaip lankytojai gali daryti įvairų poveikį laukiniams gyvūnams: nuo papildomo draugiškumo ir saugumo jausmo iki erzinančių ar net grėsmingų veiksnių. Į tai turi būti atsižvelgta valdant ir projektuojant zoologijos sodus ir parkus.
Nors artimiausioje ateityje zoologijos sodų ir parkų uždarymo atvejų gali ir nebelikti, tyrėjų grupė nori tęsti darbą, kad ištirtų, kaip lankytojų skaičius veikia gyvūnų elgseną.
„Ateityje būtų galima nagrinėti poveikį įvairesnėms zoologijos sodų ir safari parkų rūšims, taip pat atskirų gyvūnų rūšių skirtumus“, – sakė E.Williams.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Animals“.
Parengta pagal „Science Alert“.
