Dėl raketų atakų naktį iš kovo 8 d. į 2023 m. kovo 9 d. elektrinė neveikė ir buvo priversta veikti dirbti naudojant avarinius dyzelinius generatorius. Šis elektros energijos tiekimas yra gyvybiškai svarbus norint aušinti elektrinės reaktorių kurą ir užkirsti kelią, kaip naujienų agentūra „Reuters“ pavadino, galimai katastrofiškai avarijai.
Tarptautinei atominės energijos agentūrai vadovaujantis Rafaelis Grossi paragino aplink karo pradžioje Rusijos užgrobtą atominę elektrinę įkurti apsaugos zoną.
Pranešama, kad ketvirtadienį R. Grossi TATENA valdytojų tarybai sakė, jog „kiekvieną kartą metamas kauliukas. Ir jei leisime, kad tai tęstųsi, vieną dieną mūsų sėkmė baigsis“.
Okupuota Zaporižė
Ukrainos Zaporižės elektrinė yra netoli pietinės šalies sienos. Šešis reaktorius turinti elektrinė yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, o 2022 m. ji tapo pirmąja veikiančia branduoline elektrine istorijoje, kuri tęsė veiklą karo metu.
Nuo tada, kai 2022 m. kovą jėgainę užėmė okupacinės pajėgos, daugelis visoje Europoje svarsto, ar galima avarija šioje elektrinėje galėtų prilygti 1986 m. Černobylio katastrofai – įvykiui, kuris dešimtmečius buvo žymimas kaip didžiausia branduolinės energetikos avarija istorijoje. Per Černobylio atominės elektrinės avariją visoje Europoje pasklido radiacija, paveikusi žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimus visame regione.
Per tris mėnesius po katastrofos sovietinėje Černobylio atominėje elektrinėje žuvo daugiau kaip 30 elektrinės darbuotojų.
Černobylio forumo – 2003 m. JT agentūrų grupės, sudarytos siekiant įvertinti avarijos padarinius sveikatai ir aplinkai – 2006 m. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ilgainiui dėl šios katastrofos mirs mažiausiai 4000 žmonių – nuo vėžio – nors toks vertinimas yra ginčijamas.
Sovietai bandė sumenkinti Černobylio avarijos padarinius?
Kai kurie ekspertai teigia, kad sovietų pareigūnai nuslėpė katastrofos padarinius, siekdami sumenkinti jos mastą. Viena iš jų yra Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorė Kate Brown.
Ji atliko išsamius tyrimus apie radiacijos poveikį žmonių sveikatai Ukrainoje ir aplinkinėse šalyse, po 1986 m. avarijos.
2006 m. paskelbtoje „Greenpeace“ ataskaitoje mokslininkai apskaičiavo, kad prognozuojamų mirčių skaičius yra apie 90 000 – beveik 23 kartus didesnis nei Černobylio forumo ataskaitoje.
Fizikas ir JAV įsikūrusios Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (angl. Union of Concerned Scientists) Branduolinės energijos saugos direktorius Edwinas Lymanas sako, kad „nelaiko Černobylio forumo ataskaitos autoritetinga“.
E. Lymanas teigia, kad forumo ataskaitoje mirčių nuo vėžio prognozės grindžiamos tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, neatsižvelgiant į kitų Europos dalių ir šiaurinio pusrutulio gyventojų apšvitą. Pirminėje JT agentūrų parengtoje ir 1988 m. paskelbtoje Černobylio poveikio sveikatai ataskaitoje buvo nagrinėjamas pasaulinis radiacijos poveikis – ir buvo apskaičiuota, kad radiacija galiausiai sukels 30 000 ar daugiau mirčių nuo vėžio, sako Lymanas.
„Esminis klausimas yra tas, ar tikime, kad žemo lygio apšvita sukels vėžį, ar ne – o pasaulio ekspertai sutaria, kad taip. Černobylio forumas iš esmės padarė priešingą prielaidą“, – pastebi jis, vadindamas tą tyrimą „labai politiniu dokumentu, kurio išvados buvo kruopščiai surežisuotos, siekiant sumažinti avarijos poveikį“.
Tyrimai, atlikti po Černobylio katastrofos išgyvenusiems žmonėms, parodė, kad padaugėjo skydliaukės vėžio atvejų. Praėjus keliems dešimtmečiams po avarijos mokslininkai nustatė, kad buvusios Sovietų Sąjungos jaunų žmonių sergamumas šia liga buvo maždaug tris kartus didesnis nei tikėtasi. Tyrimų duomenimis, šis padidėjimas iš dalies siejamas su užteršto pieno vartojimu.
Vis dėlto, pasak Lymano, didelės apimties tyrimai, apibūdinantys bendrą vėžio riziką, buvo paskelbti 2000-ųjų pradžioje – t. y. tuo metu, kai daugelis vėžinių susirgimų, kuriuos galėjo sukelti Černobylio katastrofa, dar galėjo būti nepradėję reikštis. Be to, praėjus beveik 20 metų nebuvo atlikta jokių išsamių tolesnių šių ataskaitų tyrimų.
Geresnis palyginimas – Fukušima
A.Lymanas mano, kad bet kokie galimos avarijos Zaporižės elektrinėje padariniai greičiausiai būtų panašesni į 2011 m. Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės katastrofos padarinius.
„Tokios didelės ir plačiai pasklidusios radioaktyviosios medžiagos pasekmės [kaip Černobylyje] Zaporižės reaktoriuose tikriausiai mažiau tikėtinos, nes tai yra lengvojo vandens reaktoriai, panašesni į reaktorius Vakaruose“, – sako tyrėjas.
Branduolinė avarija Fukušimoje yra vienintelė kita nelaimė elektrinėje, kurią TATENA Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje įvertino „septynetu“.
Katastrofą sukėlė galingas cunamis ir žemės drebėjimas, dėl kurių elektrinė neteko elektros energijos, todėl įvyko trys branduolinės avarijos, vandenilio sprogimai ir didelis radiacijos išskyrimas.
Oficialiose ataskaitose daroma išvada, kad nors per cunamį ir žemės drebėjimą žuvo daug žmonių, nė vienas jų nežuvo tiesiogiai dėl branduolinio incidento. Pasak jų, be radiacinės ligos, kurią patyrė žmonės, buvę netoliese, didžiausias poveikis sveikatai buvo psichologinis stresas, kurį patyrė netoliese esantys žmonės, kai jie buvo evakuoti.
Šiandien mokslininkai teigia, kad Fukušimos incidentas paliko tik nežymų pėdsaką aplinkoje – nes didžioji dalis radiacijos pateko į netoliese esančią jūrą.
„Zaporižė neturi išėjimo į jūrą, todėl taip nebūtų. Bet vis dėlto galima tikėtis, kad greičiausiai radioaktyviųjų medžiagų išsiskirtų mažiau ir jos pasklistų ne taip plačiai“, – sako A. Lymanas.
Jis priduria, kad radiacijos lygis, kuris galėtų išsiskirti per galimą avariją Zaporižėje, priklausytų nuo to, ar avarija būtų techninio pobūdžio (pavyzdžiui kaip paseka to, kad įrenginiai kelioms dienoms netektų elektros energijos), ar būtų susijusi su mūšiais – tokiu atveju radiacija išsiskirtų greičiau. Pasak jo, tokioje situacijoje bet kokių pasekmių sunkumas tikriausiai vyrautų tarp Černobylio ir Fukušimos avarijų.
„Tikėtina, kad poveikis būtų išmatuojamas, bet ne toks didelis, koks buvo 1986 m.“, – sako mokslininkas.
Kiti Ukrainos reaktoriai taip pat kelia pavojų
Zaporižė sulaukia daug dėmesio nuo tada, kai ją tiesiogiai kontroliuoja Rusija. Tačiau A.Lymanas teigia, kad jam nerimą kelia ir kitos Ukrainos elektrinės, įskaitant neveikiančią Černobylio elektrinę – ir dar trys veikiančios elektrinės, kurios yra senesnės už Zaporižės AE. Dėl to avarijos atveju jos labiau pažeidžiamos.
„Ukrainoje yra dar trys atominės elektrinės, kurios yra arčiau vakarinės sienos. Taigi, jos yra toliau nuo fronto, bet vis tiek yra Rusijos raketų ugnies ar dronų veikimo zonoje“, – pastebi tyrėjas.
Jis sako, kad nors nė vienas iš tų reaktorių nėra to paties modelio kaip Černobylio, bet kai kurie iš jų yra senesni sovietiniai lengvojo vandens reaktoriai, kurie atakos atveju nebūtų tokie atsparūs kaip Zaporižės elektrinės reaktoriai.
„Jei situacija bus tokia, kad juos bus lengviau užpulti, tai gali kelti didesnį susirūpinimą Vakarų Europai“, – pastebi mokslininkas.
Parengta pagal „Deutsche Welle“.
