Prieš kelerius metus netoli Bar Hilo kaimo, esančio už kelių kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kembridžo, Londono archeologijos muziejaus (MOLA) archeologai iškasė maždaug 750 m.pr.m.e. – 43 mūsų eros metų šukas, pagamintas iš kaulo.
Tačiau ne iš bet kokio kaulo. Mokslininkai nustatė, kad šis artefaktas buvo išdrožtas iš žmogaus momenkaulio – žmogaus kaukolės dalies.
Kembridžšyro regione ir anksčiau buvo rasta geležies amžiaus artefaktų, pagamintų iš žmogaus kaulų – tačiau šis yra itin neįprastas. Ant šukų dantų nėra jokių nusidėvėjimo ženklų – o tai leidžia manyti, kad jų paskirtis buvo ne praktinė, o dekoratyvinė ar dvasinė.
Be fakto, iš ko jos pagamintos, tūkstančius metų po žeme praleidusios šukos vizualiai neatrodo kaip nors ypatingai. Tiesiog pakankamai mažas, kad tilptų į delną stačiakampis kaulo gabalas, kuriam suteikta šukų forma – dabar jau sutrūkinėjusių ir su išlūžusiais dantimis.
Atrodo, kad tai kažkada buvo didesnio daikto dalimi: vienas kraštas aiškiai nulūžęs, ir lūžio briaunoje matyti išpjautos apskritos skylės kraštas. Tai paskatino MOLA archeologą Michaelą Marshallą iškelti hipotezę: šukos galėjo būti koks nors amuletas, nešiotas kaip pakabukas.
„Bar Hilo šukos galėjo būti labai simboliškas ir svarbus daiktas vietos bendruomenei, – BBC sakė M. Marshallas. – Gali būti, kad jos buvo išdrožtos iš svarbaus geležies amžiaus visuomenės nario kaukolės, kurio egzistencija tam tikru būdu buvo išsaugota ir įamžinta pasitelkiant jo kaulus“.
Kembridžšyre rasta ir daugiau įrankių, pagamintų iš žmonių rankų ir kojų kaulų, naudojamų gyvūnų odoms valyti – tačiau ši kaukolė turėjo ypatingą reikšmę. Visoje geležies amžiaus Europoje iš žmonių kaukolių pagaminti pakabukai yra gana paplitę. Tiesą sakant, senovinių pakabukų ir įrankių, pagamintų iš žmogaus kaulų, randama visame pasaulyje.
Tačiau Britanijoje rastos tik dvi kitos geležies amžiaus šukos, pagamintos iš žmogaus kaulo – ir jos yra iš to paties regiono: Erito (angl. Earith) kaimo, esančio už 14,5 km į šiaurę nuo Bar Hilo, ir Harston Milo kaimo, esančio už 19 km į pietus nuo Bar Hilo.
Tai leidžia manyti, kad šis specifinis artefaktų tipas galėjo būti vietinės kultūrinis paprotys.
MOLA osteologas Michaelas Hendersonas mano, kad atsakymas gali slypėti pačioje kaukolėje.
Žmogaus kaukolė nėra vientisa – tai atskiri kaulai, kuriuos jungia skaidulinis audinys. Šios jungtys primena užtrauktukų dantukus – arba šukas. Tad galbūt Bar Hilo šukų dantys buvo išdrožti tam, kad primintų žmonėms, iš kokio kaulo jos padarytos, mano tyrėjai.
„Šie išdrožti dantys ir linijos galėjo pabrėžti Bar Hilo šukų kilmę, ypač vietinėms geležies amžiaus bendruomenėms, – aiškina M.Marshallas. – Jų simbolika ir reikšmė būtų buvusi akivaizdi visiems, kurie su jomis susidurdavo“.
Tačiau tuomet tai galėtų reikšti, kad prieš tūkstančius metų Bar Hilo apylinkėse gyvenę žmonės galėjo turėti daugybę praktikų, kurios mums šiandien atrodytų labai jau savotiškos. Pavyzdžiui, kasinėjimų metu griovyje šalia apvaliojo namo taip pat rasta daugybė varlių ir rupūžių kaulų – daugiau nei 8000. Kaip ir kodėl šie kaulai ten atsidūrė, neaišku.
Parengta pagal „Science Alert“.
