„Užuot naudoję dirbtines medžiagas dronams kurti, galime panaudoti negyvus paukščius ir perkonstruoti juos kaip dronus“, – sako Mostafa Hassanalianas iš Naujosios Meksikos technikos universiteto.
M.Hassanalianas ir jo kolegos sujungė paukščių iškamšų dalis su dirbtiniais dronų mechanizmais, kad geriau imituotų bendrą gyvų paukščių išvaizdą ir judesius. Jie atliko skrydžių bandymus su dviem į paukščius panašiais dronais – viename iš jų dirbtinės paukščių kūno dalys buvo derinamos su tikro fazano galva ir plunksnomis, o kitame prie dirbtinio paukščio kūno buvo pritvirtinti tikri balandžių sparnai.
Tyrėjai naudoja kompiuterinę programinę įrangą, kad imituotų plasnojančių sparnų judesius ir sukurtų būdus, kaip patobulinti mechaninį sparnų valdymą. Savo darbą jie pristatė sausio 26 d. Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto „SciTech“ forume Merilende.
„Nebereiktų projektuoti ir gaminti sparno, o tai ypač sudėtinga, nes sparnus sudėtinga modeliuoti ir teisingai nustatyti jų dydį, – sako Šveicarijos federalinio technologijos instituto Lozanoje darbuotojas Raphaelas Zufferey. – Nepaprastas roboto panašumas į tikrą paukštį galėtų būti didelis privalumas skraidant tarp paukščių.“
Į paukščius panašūs dronai gali sklandyti nejudančiais sparnais ir greitai plasnoti,kai reikia pakibti vietoje. Tačiau jiems trūksta lankstumo atlikti platesnį paukščių judesių spektrą – pavyzdžiui, sulenkti sparnus ir greitai nardyti.
„Gyvame paukštyje taip pat yra įvairūs mažesni raumenys ir raiščiai, kuriais galima pakoreguoti sparnų formą arba juos sulenkti. Tai bus sunkiau atkurti“, – sako Čekijos bendrovės „Flapper Drones“ atstovas Matejas Karasekas.
Paukščių iškamšų naudojimas dronams taip pat kelia tam tikrų etinių klausimų. Tyrėjai bendradarbiauja su vietiniu taksidermistu ir perka paukščių iškamšų dalis internetu, tačiau M.Hassanalianas pripažino, kad prieš imantis didesnių užmojų, reikia išnagrinėti mokslinių tyrimų politiką dėl elgesio su negyvais paukščiais.
Tokie bepiločiai paukščiai-dronai ilgainiui galėtų padėti ištirti, kaip kai kurie gyvi paukščiai gali taupyti energiją skrisdami „V“ rikiuotėje, sako M.Hassanalianas. Šie bepiločiai orlaiviai taip pat leistų ištirti, kaip plunksnų spalvų raštai keičia šilumos sugėrimą, sukurti oro srauto modelius, o taip pat ištirti, kaip skrydžio metu būtų taupoma energija.
Be to, dronų korpuso viduje naudojant garso nepraleidžiančius variklius, paukščių-dronų plasnojantys sparnai galėtų būti daug tylesni nei įprasti kvadrakopteriai. Tai galėtų būti naudinga tiek slapta tyrinėjant paukščius, tiek atliekant karines šnipinėjimo misijas, teigiama mokslinių tyrimų dokumente.
Parengta pagal „New Scientist“.
