Šis atradimas piramidėje, kuri yra paskutinis išlikęs iš septynių senovės pasaulio stebuklų, padarytas vykdant piramidžių skenavimo projektą, pagal kurį nuo 2015 m., siekiant pažvelgti į statinių vidų, naudojamos neinvazinės technologijos – įskaitant infraraudonųjų spindulių termografiją, 3D modeliavimą ir kosminių spindulių vaizdavimą.
Ketvirtadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad šis atradimas gali padėti įgyti žinių apie piramidės statybą ir priešais koridorių esančios dviaukštės kalkakmenio konstrukcijos paskirtį.
Didžioji piramidė buvo pastatyta maždaug 2560 m.pr.m.e. valdant faraonui Cheopsui. Pastatymo metu buvusi 146 metrų aukščio, dabar ji yra 139 metrų aukščio ir iki 1889 m. Paryžiuje pastatyto Eifelio bokšto ji buvo aukščiausias žmonių sukurtas statinys.
„Ketiname tęsti skenavimą, todėl pažiūrėsime, ką galime padaryti... kad išsiaiškintume, ką galime aptikti šio koridoriaus gale“, – Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos vadovą Mostafa Waziri cituoja „Reuters“.
Manoma, kad kitoje piramidės dalyje esančioje karaliaus laidojimo kameroje taip pat buvo įrengti penki kambariai, kad būtų galima perskirstyti didžiulės konstrukcijos svorį. Gali būti, kad faraonas turėjo daugiau nei vieną laidojimo kamerą, pridūrė M.Waziri.
Mokslininkai koridorių aptiko naudodami kosminių spindulių miuonų radiografiją, o paskui jo vaizdus užfiksavo iš Japonijos atsigabenę 6 mm storio endoskopą, kurį prakišo pro mažytį sujungimą piramidės akmenyse.
„Reuters“ primena, kad 2017 m. projekto tyrėjai paskelbė Didžiosios piramidės viduje aptikę mažiausiai 30 m ilgio tuštumą – pirmąją didelę vidinę struktūrą, rastą nuo XIX a.
