Atlikus penių dydžių nuo 1942 iki 2021 m. tyrimą nustatyta, kad per pastaruosius 30 metų vidutinis erekcijos būsenos varpos ilgis gerokai padidėjo. Nors tai gali skambėti kaip gera ar bent jau neutrali žinia, reiškinio tyrėjai teigia, kad tai gali lemti cheminių medžiagų sąveikavimas su hormonais.
Atliekant metaanalizę buvo išnagrinėti pastarųjų aštuonių dešimtmečių varpos ilgio tyrimai. Tyrimo metu nagrinėti 55 761 vyro iš viso pasaulio duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti tik tie tyrimai, kuriuose matavimus atliko tyrėjas, ir neįtraukti visi tyrimai, kuriuose buvo remiamasi savikontrolės duomenimis.
Nors nenustatyta, kad varpos ilgis ramybės būsenoje būtų padidėjęs ar sumažėjęs, komanda nustatė, kad varpos ilgis erekcijos metu reikšmingai padidėjo.
„Varpos ilgis erekcijos metu laikui bėgant reikšmingai padidėjo keliuose pasaulio regionuose, ir tarp visų amžiaus grupių, – rašoma tyrime. – Per pastaruosius 29 metus varpos ilgis erekcijos metu padidėjo 24 proc.“
Tai yra padidėjimas nuo 12,3 cm iki 15,2 cm, per nepilnus tris dešimtmečius.
Autoriai paaiškina, kad pastaraisiais metais įvyko ir kitų vyrų reprodukcinės sveikatos pokyčių – pavyzdžiui, sumažėjo spermatozoidų skaičius. Šie pokyčiai juos paskatino palyginti varpos dydį laikui bėgant.
„Atsižvelgdami į kitų vyrų reprodukcinės sveikatos rodiklių tendencijas, manėme, kad dėl to paties aplinkos poveikio gali mažėti varpos ilgis“, – pranešime spaudai sakė pagrindinis tyrimo autorius bei Stenfordo medicinos klinikos urologijos profesorius Michaelas Eisenbergas.
Taip nenutiko, tačiau urologas mano, kad pastebėtas ilgio padidėjimas gali būti aplinkos pokyčių rezultatas.
„Gali būti daugybė veiksnių – pavyzdžiui, cheminių medžiagų, tokių kaip pesticidai ar higienos priemonės, poveikis, sąveikaujantis su mūsų hormonų sistemomis. Šių endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų mūsų aplinkoje ir mityboje yra daug, – sako jis. – Cheminių medžiagų poveikis taip pat laikomas priežastimi, dėl kurios berniukai ir mergaitės anksčiau pradeda bręsti – o tai gali turėti įtakos lytinių organų vystymuisi“.
Komanda pažymėjo, kad rezultatams įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai: pavyzdžiui, ilgio matavimo metodai, temperatūra ir dalyvio susijaudinimo būsena. Tačiau tyrėjai mano, kad šį reiškinį ir jo galimą poveikį vyrų reprodukcinei sveikatai verta analizuoti ir tolesniuose tyrimuose.
„Padidėjimas įvyko per palyginti trumpą laiką, – priduria M.Eisenbergas. – Jei stebime tokius greitus pokyčius, vadinasi, mūsų organizmuose vyksta kažkas galingo. Turėtume pabandyti patvirtinti šiuos rezultatus – o jei jie pasitvirtins, privalome nustatyti šių pokyčių priežastį.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „World Journal of Men's Health“.
Parengta pagal „IFL Science“.
