„Atlikdami šiuolaikinių žmonių tyrimus, pastebėjome, kad pagal DNR mutacijų tipus, kuriuos jie perdavė savo vaikams, galime nuspėti, kokio amžiaus žmonės susilaukdavo vaikų, – sako tyrimo bendraautorius, Indianos universiteto (JAV) genomikas Matthew Hahnas. – Tada šį modelį pritaikėme mūsų protėviams, kad nustatytume, kokio amžiaus mūsų protėviai susilaukė palikuonių“.
Tyrėjai nustatė, kad per pastaruosius 250 000 metų vidutinis žmonių amžius, kai jie susilaukia vaikų, yra 26,9 metų.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis Homo sapiens tėvo amžius visada buvo didesnis už vidutinį Homo sapiens motinos amžių: vyrai tėvais tapdavo būdami 30,7 metų, o moterys – 23,2 metų.
Tyrėjai priduria, kad per pastaruosius 5000 metų šis amžiaus skirtumas sumažėjo – pažymėdami, kad, naujausiais tyrimo duomenimis, vidutinis moterų amžius, kai jos tampa motinomis, dabar yra 28 metai. Be pastaruoju metu didėjančio motinų amžiaus, tyrimas parodė, kad vidutinis tėvų amžius per visą mūsų rūšies egzistavimo laikotarpį buvo labai pastoviu, nors laikui bėgant ir svyravo.
Užfiksuota žmonijos istorija geriausiu atveju siekia tik kelis tūkstančius metų, todėl tokią plačią informaciją apie populiaciją sunku gauti vien iš archeologinių duomenų. Tačiau mūsų protėvių paslaptys ir šiandien slypi kiekviename iš mūsų, todėl M.Hahnas ir jo kolegos surado būdą nustatyti tėvystės amžių toli praeityje.
Dirbdami prie projekto, susijusio su DNR genetiniais pokyčiais ir žmonėmis, kurių tapimo tėvais amžius tyrėjams buvo žinomas, mokslininkai pastebėjo įdomų dėsningumą.
Pasirodo, kad spontaniškai tarp kartų vykstančios mutacijos suteikia mokslininkams galimybę atsekti duomenis apie vyrų ir moterų reprodukcijos amžių per pastaruosius 250 000 metų.
Remiantis tūkstančių vaikų duomenimis, naujų mutacijų, kurios susiformuoja tėvams, o vėliau yra perduodamos jų vaikams, modelis ir skaičius priklauso nuo kiekvieno iš tėvų amžiaus pastojimo metu – vyresnio amžiaus tėvai savo vaikams gali perduoti daugiau mutacijų nei jaunesni tėvai.
„Šios praeities mutacijos kaupiasi su kiekviena karta ir šiandien egzistuoja žmonėse, – teigia tyrimo bendraautorius, Indianos universiteto filogenetikas Richardas Wangas. – Dabar galime nustatyti šias mutacijas, pamatyti, kaip jos skiriasi tarp vyriškos ir moteriškos lyties tėvų ir kaip jos kinta priklausomai nuo tėvų amžiaus.“
Ankstesniais tyrimais jau buvo nustatyta, kad vyrai tėvais paprastai tapdavo vėliau nei moterys, tačiau ankstesnių tyrimų skaičiavimai apsiribojo pastaraisiais 40 000 metų.
„Žmonijos istoriją apibūdina įvairūs šaltiniai: rašytiniai dokumentai, archeologiniai radiniai, fosilijos ir t. t Mūsų genomai – DNR, esanti kiekvienoje mūsų ląstelėje, – yra savotiškas žmogaus evoliucijos istorijos rankraštis, – sakė R.Wangas. – Mūsų genetinės analizės rezultatai patvirtina kai kuriuos dalykus, kuriuos žinojome iš kitų šaltinių, bet taip pat suteikia turtingesnį supratimą apie senovės žmonių demografiją“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
Parengta pagal „Science Alert“.
