Tai įrodo, kad šiuos įrankius naudojo ir kitos ankstyvųjų žmonių atšakos, ne tik Homo sapiens protėviai.
Mokslininkai teigia, kad įrankiai buvo naudojami skersti begemotams ir pjaustyti augalinėms medžiagoms – pavyzdžiui, smulkinti vaisius ir šakniagumbius.
Šioje vietoje rasti du dideli fosiliniai dantys priklauso išnykusiam žmogaus pusbroliui Paranthropus.
Anksčiau mokslininkai manė, kad Oldowano įrankius – paprastus akmeninius įrankius – naudojo tik Homo sapiens protėviai, kuriems priklauso mūsų rūšis ir artimiausi giminaičiai.
Tačiau archeologinėje Nyayanga radimvietėje, esančioje Homa pusiasalyje Kenijos vakaruose, nerasta jokių Homo Sapiens fosilijų.
Vietoj jų rasti du dantys – tvirti krūminiai dantys – kurie priklauso Paranthropus genčiai, kuri pasižymėjo tiek žmogiškais, tiek beždžioniškais bruožais. Taip pat rasta 330 akmeninių įrankių.
„Šiais įrankiais galima traiškyti geriau nei dramblio iltimis ir pjauti geriau nei liūto iltiniais dantimis, – pasakoja Smitsono Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus darbuotojas bei vyresnysis tyrimo autorius profesorius Rickas Pottsas. – Oldowano technologija buvo tarsi staiga atsiradęs visiškai naujas dantų rinkinys už kūno ribų – ir tai mūsų protėviams Afrikos savanoje atvėrė naują maisto produktų įvairovę“.
„Šių Nyayanga įrankių susiejimas su Paranthropus gali sugrąžinti klausimą, kas pagamino seniausius Oldowano įrankius. Galbūt ne tik Homo, bet ir kitų rūšių homininai maistą apdorodavo Oldowano technologijomis“, – teigia antropologas Thomasas Plummeris iš Kvinso koledžo Niujorke, ir kuris yra pagrindinis žurnale „Science“ paskelbto tyrimo autorius.
Naujausi Oldowano įrankių radiniai rodo, kad jie buvo gerokai tobulesni, palyginti su ankstesniais neapdorotais akmeniniais įrankiais, datuojamais 3,3 mln. metų – t. y. prieš atsirandant Homo genčiai, sako mokslininkai.
Tarp kitų tuo metu egzistavusių homininų buvo ir australopitekų gentis, žinoma dėl garsiosios dar senesnės fosilijos „Lucy“, kuri 1974 m. buvo rasta šiaurės Etiopijoje.
Parengta pagal BBC.
