Neandertaliečiai prieš tūkstančius metų Europoje reguliariai medžiojo dramblius, rodo akmeniniais įrankiais padarytų žymių ant kaulų analizė.
Šis atradimas taip pat rodo, kad senovės žmonės gyveno didesnėmis grupėmis, nei manyta iki šiol – arba kad jie turėjo būdų mėsą apdoroti taip, kad ji nesugestų, sako Leideno universiteto (Nyderlandai) atstovas Wilas Roebroeksas, atsižvelgdamas į mėsos kiekį.
„Šie drambliai būdavo tikrai didelės kalorijų bombos“, – sako jis.
Buvo ilgai diskutuojama, ar tolimi šiuolaikinių žmonių pusbroliai neandertaliečiai galėjo medžioti tiesiailčius miškinius dramblius (Palaeoloxodon antiquus). Šie išnykę milžinai buvo 4 metrų aukščio – taigi, didesni už šiuolaikinius Afrikos dramblius ir andainykščius gauruotuosius mamutus.
Norėdama išsiaiškinti daugiau, W.Roebroekso komanda atidžiau išnagrinėjo dramblių kaulus, rastus kartu su kitų gyvūnų liekanomis ir akmeniniais įrankiais karjere netoli Halės (Vokietija). Radiniai buvo iškasti XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o kaulai datuojami maždaug 125 000 metų kai vieninteliais šioje vietovėje gyvenusiais žmonėmis buvo neandertaliečiai.
Liekanos yra daugiau nei 70-ies dramblių, o kelių iš jų rasti beveik pilni skeletai. Ant kaulų likusios žymės rodo, kad gyvūnai buvo kruopščiai skerdžiami, kad būtų išgautas kiekvienas mėsos ir riebalų gabalėlis – įskaitant, pavyzdžiui, smegenis ir visas stambias pėdų riebalų pagalvėles.
Be to, ant kaulų buvo nedaug mėsėdžių paliktų graužimo žymių – o tai rodo, kad ant skerdenos buvo palikta nedaug maisto. „Galbūt ant pavienių slankstelių yra šiek tiek graužimo žymių, tačiau dauguma šių liekanų buvo tokios švarios, kad nebuvo patrauklios plėšrūnams“, – sako komandos narys Lutzas Kindleris iš Žmogaus elgsenos evoliucijos muziejaus Neuwiede, Vokietijoje.
Komanda apskaičiavo, kad visa vieno iš dramblių mėsa būtų galėjusi mėnesį pamaitinti apie 100 suaugusių žmonių. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi tokiais veiksniais, kaip urvų dydis ar pėdsakų analizė, anksčiau teigė, kad neandertaliečiai gyveno gana mažomis grupėmis, kurias sudarė iki 25 žmonių.
„Vyrauja nuomonė, kad jie gyveno nedidelėmis grupėmis – bet kai ieškai tam įrodymų, nieko nerandi“, – sako Gibraltaro nacionalinio muziejaus darbuotojas Clive'as Finlaysonas, kuris naujame tyrime nedalyvavo.
Jei dramblį būtų nužudžiusi mažesnė – tarkime, 25 žmonių grupė – jie būtų turėję praleisti apie 3–5 dienas, kad iš skerdenos surinktų mėsą ir apdorotų ją taip, kad ji nesugestų – pavyzdžiui, džiovindami ar rūkydami, sako W.Roebroeksas. Žymės ant kaulų reiškia, kad mėsa nebuvo tiesiog palikta supūti, kai neandertaliečiai jau buvo atsivalgę tiek, kiek jiems tilpo.
Komanda nustatė, kad tarp palaikų buvo daugiau vyriškos lyties ir vyresnių dramblių – o tai rodo, kad neandertaliečiai specialiai rinkdavosi šiuos gyvūnus, o ne rinkdavo mėsą nuo natūraliai nugaišusių.
Tai logiška, nes šiuolaikinių dramblių vyresni patinai dažniausiai gyvena vieni. W.Roebroeksas teigia, kad vienišius būtų buvę lengviau medžioti, nes juos būtų buvę galima įstumti į spąstus ar pelkes. „Didelius žinduolius [lengviau] nužudyti, jei tik pavyksta apriboti jų judrumą – o tada jie pribaigiami ietimis“, – sako jis.
Ankstesni tyrimai parodė, kad neandertaliečiai regione, kuriame rasti kaulai, galėjo iškirsti miškus – o tai taip pat patvirtina mintį, kad jie gyveno didesnėmis grupėmis.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Science Advances“.
