Mičigano universiteto tyrimo rezultatai rodo, kad „augintinio efektas“ gali apsaugoti ne tik mūsų širdies sveikatą, bet ir senstančias smegenis.
Rezultatai grindžiami 2010–2016 m. nacionaliniu mastu atlikta reprezentatyvia apklausa, kurios metu, be kitų klausimų, daugiau nei 20 000 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų buvo klausiama, ar jie turi augintinį. Remdamiesi šiais rezultatais po metų mokslininkai parodė, kad tų, kurie turėjo naminius gyvūnus, kognityviniai rezultatai tyrimo laikotarpiu įdomiai skyrėsi.
Augintinių „poveikis“ pasireiškė tik vyresniems nei 65 metų amžiaus dalyviams, t. y. tame amžiuje, kai paprastai pradeda reikštis demencijos simptomai. Tyrėjai nustatė, kad jei tokio amžiaus žmogus daugiau nei penkerius metus turėjo naminį gyvūnėlį, jo trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis žodžiams buvo daug geresnė nei tų, kurie buvo panašaus amžiaus, bet neturėjo augintinio.
Šie rezultatai tėra tik asociacija, o ne aiškus įrodymas, kad „augintinio efektas“ iš tikrųjų egzistuoja. Gali būti ir taip, kad žmonės, kurių kognityvinės funkcijos geresnės, yra labiau linkę laikyti augintinius vyresniame amžiuje. Vis dėlto šis tyrimas prisideda prie daugelio neseniai atliktų tyrimų, kurie rodo, kad augintinio turėjimas yra naudingas. Yra daugybė teorijų, kodėl taip yra – bet visos jos dar turi būti įrodytos.
Pavyzdžiui, turėdami šunį, augintinių savininkai gali būti priversti daugiau judėti, o kasdienis judėjimas yra glaudžiai susijęs su smegenų veikla ir ilgaamžiškumu. Be to, gyvūnai į namų aplinką įneša naujų bakterijų, kurios gali pagerinti mūsų žarnyno sveikatą.
Beje, žarnyno ir smegenų ryšys – tai ryšys, kurį mokslininkai neseniai suprato esant daug svarbesnį, nei anksčiau manyta. Taip pat augintiniai daro mus laimingesnius – tyrimai rodo, kad gyvūno buvimas mūsų gyvenime gali sumažinti vienatvę ir stresą. Senatvėje tai gali būti svarbiau nei bet kada anksčiau – įrodyta, kad izoliacija gali pakeisti mūsų smegenų struktūrą ir funkciją.
Yra tikimybė, kad visos šios teorijos yra bent iš dalies teisingos. Bendrieji demencijos rizikos veiksniai yra fizinis pasyvumas, izoliacija, širdies ir kraujagyslių ligos, depresija ir (arba) nerimas bei stresas.
Daugelyje tyrimų apie naminių gyvūnų turėjimą daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip šunys ar katės veikia mūsų emocijas ir fizinę sveikatą, tačiau daug mažiau tyrimų nagrinėta, kaip naminiai gyvūnėliai veikia mūsų gebėjimą mąstyti.
Kai kurių iš šių tyrimų rezultatai buvo nuliniai. Tačiau Mičigano tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad yra laiko tarpas, per kurį naminis gyvūnas paveikia mūsų smegenis – o daugumoje ankstesnių tyrimų poveikiui patikrinti buvo naudojamas trumpas bendravimas su nepažįstamais šunimis. O kaip visi žinome, vienatvė neįveikiama per vieną dieną. Draugystė taip pat nesukuriama per vieną paglostymo seansą.
Žmonės savo dienas kuria aplink savo augintinius ir šie „draugai“ gali paveikti beveik kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Turėdami su kuo nors pasikalbėti visą dieną, net jei tai nėra kitas žmogus, galime treniruoti savo smegenis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Aging and Health“.
Parengta pagal „ScienceAlert“.
