1. Naujas išėjimas iš Afrikos
Izraelyje aptiktas 1,5 mln. metų senumo slankstelis leidžia manyti, kad ankstyvieji žmonės iš Afrikos migravo ne viena, o keliomis bangomis. Kol kas nežinoma, kokiai žmonių rūšiai priklauso šis kaulas – nors šiandien egzistuoja tik viena žmonių rūšis (Homo sapiens), anksčiau Homo genties rūšių buvo daugiau.
Anksčiau mokslininkai rado įrodymų, kad dabar jau išnykusi žmonių rūšis iš Afrikos į Euraziją išvyko mažiausiai prieš 1,8 mln. metų – o taip pat yra įrodymų, kad šiuolaikiniai žmonės iš Afrikos išvyko tik prieš 270 000 metų. Dabar, atradus šį slankstelį (seniausią kada nors Izraelyje rastą žmogaus kaulą), paaiškėjo, kad žmonės greičiausiai Afrikos žemyną paliko kelis kartus.
2. Planetos dydžio giminės medis
Sudaryti savo giminės genealoginį medį yra pakankamai sunku, bet šiemet mokslininkai pabandė sudaryti visos žmonijos genealoginį medį – kad pamatytų, kiek visi esame susiję.
Tyrimo metu mokslininkai išnagrinėjo tūkstančius genomo sekų iš 215 populiacijų iš viso pasaulio, įskaitant senovės ir šiuolaikinius žmones, taip pat senovinius žmonių giminaičius.
Kompiuterinis algoritmas išnagrinėjo genomų genetinius skirtumus ir leido komandai pamatyti, kas iš ko kilęs ir su kuo susijęs. Apytiksliai nustatę, kur šie protėviai gyveno, tyrėjai sukūrė šio milžiniško genealoginio medžio žemėlapį. Kaip ir buvo galima tikėtis, jis rodo, kad viskas prasidėjo Afrikoje.
3. Vaikščiojimui dviem kojomis – 7 mln. metų
Mokslininkai nustatė, kad vaikščiojimas dviem kojomis yra gana sudėtingas dalykas, kurį mūsų protėviai išmoko dar prieš 7 milijonus metų. Šis atradimas buvo padarytas ištyrus šlaunies kaulą ir porą dilbio kaulų iš 7 mln. metų senumo Sahelanthropus tchadensis, kuris gali būti seniausias žinomas homininas – žmonių giminaitis, atsiradęs po to, kai mūsų protėviai atsiskyrė nuo šiuolaikinių beždžionių.
Atrodo, kad Čade (Centrinė Afrika) rastas S.tchadensis ir vaikščiojo dviem kojomis, ir laipiojo medžiais.
4. Seniausias žinomas giminaitis Europoje
Mokslininkai nustatė, kad Ispanijoje rastas 1,4 mln. metų senumo žandikaulio kaulas gali priklausyti seniausiam žinomam žmogaus giminaičiui Europoje.
Viršutinis žandikaulio kaulas turi bruožų, demonstruojančių žmogaus veido evoliucijos žingsnius – o tai leidžia manyti, kad jis yra artimesnis šiuolaikiniams žmonėms, o ne primatams. Gali būti, kad šis žandikaulio kaulas priklauso Homo antecessor, kurio padėtis žmonių giminės medyje yra prieštaringa, tačiau jis gali būti ir šiuolaikinių žmonių, ir neandertaliečių (Homo neanderthalensis) „pusbrolis“.
Iki šio radinio seniausias Europoje žinomas žmogaus giminaitis buvo datuojamas 1,2 mln. metų.
5. Iš naujo datavus kaulus perrašoma evoliucijos istorija
Mokslininkai skelbia, kad nauja senų, į žmogaus panašių kaulų analizė atskleidė, kad jie gali būti daugiau nei 1 mln. metų senesni, nei manyta anksčiau. Naujas šių australopitekų kaulų iš Sterkfonteino (Pietų Afrika) datų intervalas – nuo 3,4 mln. iki 3,7 mln. metų – padidina tikimybę, kad ši rūšis davė pradžią žmonėms. (Sterkfonteinas yra žinomas dėl Australopithecus africanus palaikų, tačiau neaišku, ar tirti kaulai priklauso šiai rūšiai).
Jei tai tiesa, šis atradimas gali pakeisti mūsų supratimą apie tai, kaip atsirado žmonės: šios fosilijos būtų ankstesnės nei garsiosios „Liucijos“ fosilijos – 3,2 mln. metų senumo Australopithecus afarensis, gyvenusios Rytų Afrikoje, ir kurios rūšis iki šiol buvo pagrindinė pretendentė į tiesioginius mūsų protėvius.
6. Paslaptingasis šiuolaikinio žmogaus giminaitis Pietryčių Azijoje
Apie denisoviečius žinoma nedaug, tačiau kartu su neandertaliečiais jie yra artimiausi išnykę šiuolaikinių žmonių giminaičiai.
Šių žmonių, pavadintų pagal Denisovo urvą pietų Sibire, kur buvo rasti pirmieji identifikuoti jų palaikai, fosilijų išliko labai nedaug. Bėgant metams jų kaulų rasta ir Kinijoje. Dabar, atradus 164 000 metų senumo dantį iš Laoso, paaiškėjo, kad denisoviečiai taip pat gyveno Pietryčių Azijoje – nedideliame aukštyje virš jūros lygio, kur buvo šilta ir drėgna.
7. Prieš 31 000 metų nutikusi medicininė amputacija
Tyrėjai nustatė, kad seniausia iki šiol žinoma medicininė amputacija atlikta akmens amžiaus pacientui, kuris prieš 31 000 metų Borneo saloje neteko kojos.
Įgudęs chirurgas nupjovė vaikui koją, kurios bigė rodė gijimo požymius. Kaip rodo individo dantų emalio analizė, medžiotojų-rinkėjų vaikas po operacijos nugyveno dar šešerius-devynerius metus.
Anksčiau seniausia užfiksuota medicininė amputacija buvo atlikta prieš 7000 metų.
8. Kelią užstojusi ledo siena
Masyvi, iki 300 aukštų aukščio ledinė užtvara galėjo užtverti kelią žmonėms, kurie išvyko iš Eurazijos ir bandė tapti pirmaisiais amerikiečiais. Šios ledinės kliūties egzistavimas leidžia manyti, kad šie žmonės Beringo sausumos tiltą iš Azijos į Ameriką kirto ne pėsčiomis, o įveikė laivais plaukdami palei pakrantę.
Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 64 geologinius mėginius iš šešių vietovių vadinamojo Beringo sausumos tilto teritorijoje. Jie nustatė, kad neužšąlantis koridorius pilnai atsivėrė tik maždaug prieš 13 800 metų – tai problematiška data, nes kiti įrodymai rodo, kad pirmieji amerikiečiai atvyko daug anksčiau – o Naujojoje Meksikoje aptikta kloviso kultūra tuo metu jau buvo gerai įsitvirtinusi.
9. Ledynmečio vaikų žaidimai
Joks šiuolaikinis vaikas neatsisakys pasitaškyti baloje – o paskutiniojo ledynmečio vaikai buvo lygiai tokie patys.
Tyrėjai rado apie 30 mažų vaikų pėdų pėdsakų, kurie buvo įspausti milžiniško tinginio – vieno iš didžiosios faunos atstovų, kadaise gyvenusių Amerikoje – pėdų įspauduose. Šie 11 000 metų senumo pėdsakai, rasti dabartinėje Naujosios Meksikos teritorijoje, leidžia manyti, kad tinginys paliko pėdų įspaudus, kurie virto balomis – todėl atsirado puiki vieta pašokinėti ir pasitaškyti!
10. Pėdsakai senoviniame Anglijos „greitkelyje“
Prieš tūkstančius metų senovės žmonės ir gyvūnai paliko pėdsakus Anglijos pakrantės ruože, kurį mokslininkai vadina „supergreitkeliu“. Kai kurių pėdsakų amžius siekia apie 8500 metų, t.y. jie atsirado praėjus vos keliems tūkstančiams metų po paskutinio ledynmečio pabaigos.
Tyrėjai rado ne tik žmonių, bet ir taurų, tauriųjų elnių, šernų, vilkų, lūšių bei gervių pėdsakų.
Remiantis kai kurių žmogiškųjų pėdsakų konfigūracija, gali būti, kad šie senovės žmonės medžiojo tas gyvūnų rūšis, kurių atspaudai taip pat išliko.
Parengta pagal „Live Science“.
