Vienas dalykas – sudaryti savo giminės medį. Kitas dalykas – sukurti jį visai žmonijai. Tačiau biologai jau padarė pradžią: vasario mėnesį Oksfordo universiteto mokslininkas Gilas McVeanas ir jo kolegos pristatė žmonijos genealoginį medį, paremtą 3601 šiuolaikiniu genomu ir aštuoniais senoviniais genomais.
„Bene pozityviausias aspektas yra tas, kad daugelis žmonių pradeda suvokti žmogaus genetinius skirtumus kaip pagrindinę genealogiją, per kurią mes visi esame susiję, o ne kaip atskiras „populiacijas“, – sako G.McVeanas. – Kadangi dabar galime atkurti kiekvieno žmogaus genealogiją, galime kalbėti apie save tiksliai, užuot naudoję supaprastintas etiketes, kaip pavyzdžiui „afrikietis“ ar „europietis“.
Akivaizdu, kad šis pirminis bandymas sudaryti genealoginį medį toli gražu nėra baigtinis, nes į jį neįtraukti visi asmenys ir jų ryšiai. Tačiau jis atskleidžia pagrindinę medžio struktūrą, siekiančią tolimus protėvius, gyvenusius Afrikoje prieš 2 mln. metų.
Kai bus nustatyta vis daugiau genomų sekų ir jie bus įtraukti į tokias analizes, žmogaus genealoginis medis taps vis išsamesniu. Tačiau yra esminių apribojimų, kiek jis gali būti išsamus, sako mokslininkas – nes grįždami į praeitį, mes dalijamės DNR su vis daugiau žmonių.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.
