Į prietaisą, pavadintą „Vagina Chip“ pridėję bakterijų, mokslininkai gali tirti, kaip skirtingi mikrobai veikia makšties sveikatą, skelbia tyrėjų komanda. Jie taip pat gali ištirti, kaip įvairūs vaistai ir probiotikai keičia makšties mikrobiomo sudėtį.
„Makšties mikrobiomas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant makšties sveikatą ir turi didelę įtaką prenatalinei sveikatai“, – teigia buvęs Harvardo universiteto Wysso Biologiškai įkvėptos inžinerijos instituto mokslininkas bei pagrindinis tyrimo autorius Gautamas Mahajanas. – Mūsų žmogiškos makšties lustas yra patrauklus sprendimas asmens ir mikrobiomo sąveikai tirti, o taip pat leidžia kurti galimus probiotinius gydymo būdus, kurie veiktų į makštį įvedant naudingas bakterijas“
G.Mahajanas dabar dirba Bostone įsikūrusioje įmonėje „Emulate, Inc.“, kuri gamina įvairių organų mikroschemas.
Pats „vaginos mikroschemos“ įrenginys yra tik 2,54 cm ilgio, jame yra dviejų moterų paaukotos ląstelės, paimtos iš makšties gleivinės ir po ja esančio jungiamojo audinio, rašo „The New York Times“. Šios dviejų tipų ląstelės yra abipus pralaidžios membranos, kuri atkartoja makšties sienelės 3D struktūrą.
Mokslininkai leido šioms ląstelėms penkias dienas daugintis prietaise – ir tik tada pridėjo lytinio hormono estradiolio (tam tikros formos estrogeno). Hormonas pakeitė audinių genų įjungimo būdą ir paskatino gleivių gamybą, kaip tai vyktų tikroje makštyje.
Sukomplektavusi prietaisą, komanda atliko keletą bandymų su bakterijomis, kurios dažniausiai aptinkamos makštyje – t. y. keliomis Lactobacillus bakterijų atmainomis; tyrimai rodo, kad šie mikrobai sudaro daugiau nei 70 proc. sveikos makšties mikrobiomo, teigiama Wysso instituto pranešime.
Tyrėjai nustatė, kad Lactobacillus bakterijos makšties mikroschemoje sėkmingai gamino pieno rūgštį, taip sumažindamos viduje esančio audinio pH. Sveikos makšties pH paprastai būna 4,5 ar mažiau – t. y. ji yra rūgštinė, o tai padeda išvengti kenksmingų bakterijų, galinčių sukelti ligas, dauginimosi. Be to, pridėjus Lactobacillus bakterijų, sumažėjo audiniuose cirkuliuojančių uždegiminių molekulių skaičius.
Atlikusi eksperimentus su „gerosiomis“ bakterijomis, komanda tą patį padarė ir su „blogosiomis“ – t. y. bakterijomis, kurios susijusiomis su bakterine vaginoze: dažna makšties infekcija, kurią sukelia tam tikrų bakterijų perteklius. Šios bakterijos yra Gardnerella vaginalis, Prevotella bivia ir Atopobium vaginae – ir patekusios į makšties mikroschemą, visos trys bakterijos padidino prietaiso pH bei uždegimo molekulių bei pažeistų makšties ląstelių skaičių.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro teigimu, bakterinė vaginozė didina lytiškai plintančių ligų – tokių kaip chlamidiozė ir gonorėja – riziką, kurios, sukeldamos žalingą uždegimą, gali neigiamai paveikti būsimą vaisingumą. Jei bakterinė vaginozė išsivysto nėštumo metu, taip pat padidėja rizika, kad kūdikis gims neišnešiotas arba per mažo svorio. Naujoji makšties mikroschema galėtų padėti mokslininkams sukurti naujus ir geresnius bakterinės vaginozės gydymo būdus, žurnale „Scientific American“ teigia seksualinės sveikatos gydytoja Achyuta Nori iš Londono Švento Jurgio universiteto, kuri tyrime nedalyvavo.
„Tai galimybė moterų sveikatą perkelti į modernius laikus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas“, – sakė ji. Mikroschema turi pranašumą – palyginti su terapijos bandymais su laboratoriniais gyvūnais, pavyzdžiui, pelėmis, kurių makšties mikrobiomai labai skiriasi nuo žmonių. Be to, vaistų kūrėjams istoriškai buvo sunku įdarbinti žmones pacientus bakterinės vaginozės gydymo bandymams, iš dalies dėl pacientų susirūpinimo saugumu, sakė ekspertai laikraščiui „Times“.
Vis dėlto organų mikroschemų technologija turi trūkumų, todėl negali tobulai atspindėti visų žmogaus makšties mikrobiomą veikiančių veiksnių. Tačiau makšties mikroschema yra geras pirmas žingsnis tolesnių tyrimų link.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Microbiome“.
Parengta pagal „Live Science“.
