Iš pradžių tyrėjai manė, kad ištraukė tinklą, pilną nuosėdų ir mangano gniužulų – kol neįsigilino atidžiau.
„Ne visi dantys buvo fosilijos, kai kurie iš jų buvo palyginti neseni mako ryklių (Isurus oxyrinchus) ir dviejų didžiųjų baltųjų ryklių giminaičių rūšių“, – pasakoja Viktorijos muziejų tyrimų instituto kolekcijų darbuotoja Dianne Bray.
Daugiau kaip 750 dantų buvo ištraukti iš 5,4 km gylio.
Vakarų Australijos žuvų muziejaus kuratorius Glenas Mooras sako, kad radinyje buvo įdomus šiuolaikinių ir senovinių ryklių dalių mišinys, įskaitant kai kuriuos tiesioginio megalodono protėvio fragmentus.
„Šis ryklys išsivystė į megalodoną, kuris buvo didžiausias iš visų ryklių, bet išnyko maždaug prieš 3,5 mln. metų“, – sako G. Mooras.
Megalodono rykliai buvo tokie didžiuliai, kad galėjo praryti visą didžiausią dabartinį ryklį – didįjį baltąjį ryklį (Carcharodon carcharias).
Kadangi ryklių skeletai yra kremzliniai, o ne kauliniai, didžioji dalis jų liekanų suyra prieš tapdamos fosilijomis – išskyrus dantis ir kartais žvynus. Taigi, šios liekanos yra vienintelės užuominos, kurias turime apie 450 mln. metų trukusią šių senovinių gyvūnų istoriją Žemėje.
Neaišku, kodėl tiek daug šių liekanų, apimančių tokį ilgą istorijos laikotarpį, buvo rasta vienoje vietoje.
„Nežinau jokio akivaizdaus paaiškinimo, kodėl jos visos buvo kartu – išskyrus tai, kad galbūt tai buvo gilus vandenyno dugno taškas, todėl ilgainiui jos nusileido žemyn“, – sakė G.Mooras.
Plėšrūnų kapinės buvo rastos tiriant du naujus jūrinius parkus, esančius už 2500 km nuo vakarinės Australijos pakrantės.
Dar vienas naujas atradimas
Kapines radęs CSIRO mokslinių tyrimų laivas „Investigator“ nuo to laiko leidosi į dar vieną kelionę: šįkart į Gaskoino jūrų parką prie Vakarų Australijos krantų, kur laivas aptiko naują ryklių rūšį.
„Kelionės pradžioje aptikome įspūdingą mažą, dryžuotą raguotąjį ryklį, – sako CSIRO ichtiologas Willas White'as. – Ši rūšis yra unikali Australijai, ji dar nėra aprašyta ir pavadinta. Mūsų rastas ryklys bus nepaprastai svarbus mokslui, nes jį panaudosime rūšiai aprašyti“.
Mokslui jau žinomi raguoti rykliai paprastai dieną slepiasi tarp akmenų ir dumblių seklioje jūros dugno vietoje, o naktį iškyla maitintis. Jie taip pat deda itin savotišos kamščio formos kiaušinius. Tačiau ši nauja rūšis buvo aptikta daugiau kaip 150 metrų gylyje, kur tokios priedangos kaip jūros dumbliai nėra.
„Apskaičiuota, kad maždaug trečdalis rūšių, aptiktų per naujausius biologinės įvairovės tyrimų reisus laivu „Investigator“, gali būti naujos mokslui, – sakoma CSIRO jūrų ekologo ir ekspedicijos vadovo Johno Keesingo pranešime. – Mūsų atradimai neapsiriboja tik naujomis rūšimis. Šios kelionės suteikia mums galimybę daugiau sužinoti apie jūrų ekosistemas, taip pat apie rūšių paplitimą, gausumą ir elgseną“.
Parengta pagal „Science Alert“.
