Dabar tyrėjai paskelbė savo išvadas: sarkofaguose palaidoti dviejų turtingų vyrų palaikai – vieno bažnytininko, kuris galėjo sirgti „karalių liga“, o kito – jauno ir turbūt kilmingo, tačiau jo palaikai liudija apie nelengvą gyvenimą.
Tulūzos universiteto biologinės antropologijos profesorius Ericas Crubézy, praėjusį mėnesį prižiūrėjęs karstų atvėrimą, ištyrė kaulus, kad sužinotų daugiau apie vyrų mirties amžių ir gyvenimo būdą. „Pirmasis objektas identifikuotas pagal identifikacinę plokštelę ant jo karsto, – teigia E.Crubézy. Žalvarinėje plokštelėje nurodytas vardas – Antoine de la Porte, kuris mirė 1710 m. gruodžio 24 d., būdamas 83 metų.
Antoine de la Porte buvo kanauninkas – dvasininkas, atsakingas už katedrą. Jis naudodamasis savo turtais prižiūrėjo ir tobulino katedros chorą (liturginę erdvę, kurioje yra vietos dvasininkams ir bažnyčios chorui), ir tai gali paaiškinti jo palaidojimą po centrine transepto dalimi – vieta, skirta elito paskutinio poilsio vietai.
Kaip teigiama Tulūzos universiteto pranešime, A.de la Porte'o palaikai yra gana gerai išsilaikę, įskaitant jo kaulus, galvos ir barzdos plaukus bei kai kuriuos tekstilės gaminius – o ant sarkofago buvo padėti trys medaliai. E.Crubézy teigia, kad kanauninko dantys buvo puikios būklės, tačiau ant jo kūno beveik nebuvo jokių fizinio aktyvumo požymių – o tai reiškia, kad šis asmuo savo gyvenimo laikotarpiu greičiausiai buvo sėslus.
Tačiau ant vyro didžiojo kojos piršto kaulo buvo matyti podagros – uždegiminio artrito – požymių. Kadangi podagra gali pasireikšti dėl alkoholio ir maisto pertekliaus, ji dažnai vadinama „karalių liga“.
Antrajame švininiame sarkofage trūko vardo lentelės, todėl jo savininkas kol kas lieka nežinomas. Šiam vyrui mirties dieną buvo 25–40 metų, tačiau jo palaikai išduoda sunkų gyvenimą. „Jis turi požymių žmogaus, kuris nuo jaunystės jodinėjo žirgais, – pasakoja antropologas. – O per paskutinius metus ir mėnesius iki mirties jis neteko daugumos dantų“.
E.Crubézy ant vyro kaukolės ir stuburo taip pat aptiko požymių, leidžiančių kelti hipotezę, kad jo mirties priežastimi galėjo būti lėtinis meningitas, kurį sukėlė tuberkuliozė.
Užtat mokslininkus suintrigavo nežinomojo vyro, kurį tyrėjai praminė „Le Cavalier“, palaidojimo būdas. Nors šio vyro plaukai neišliko, tyrėjai aplink jo kaukolę ir ant pilvo aptiko lapų bei gėlių. „Kavalieriaus“ kaukolė buvo nupjauta, o jo krūtinė atverta balzamavimo tikslais“, – teigia E.Crubézy. – Tai buvo įprasta didikų praktika po [XVI a. vidurio]“.
„Le Cavalier“ identifikavimas priklausys nuo to, kada jis mirė – o tai gali būti bet kada tarp XIV ir XVIII a. „Jei jo mirties data buvo maždaug XVI a. antroji pusė arba XVII a. pradžia, galbūt galėsime jį identifikuoti mūsų turimame mirčių registre. Jei tai ankstesnė data, tikriausiai niekada nesužinosime, kas jis buvo“, – gruodžio 9 d. spaudos konferencijoje sakė archeologas Christophe Besnieras, vadovavęs Nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto kasinėjimų komandai, rašo „The Guardian“.
Artimiausiais mėnesiais bus atliekami papildomi tyrimai, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti daugiau informacijos apie vyrų geografinę kilmę ir jų mitybą – be to, galbūt pavyks gauti daugiau informacijos apie jų gyvenimo būdą ir mirtį. Galutinių šių tyrimų rezultatų tikimasi sulaukti 2023 m. pradžioje arba viduryje.
Parengta pagal „Live Science“.
