Remiantis Ukrainos naujienų portalo „Pravda“ pranešimu, operacija buvo paremta atsitiktiniu neįprastu meteorologiniu reiškiniu, vadinamu „orų kanalu“ (angl. ducting). Dėl to šalies pakrantę saugantys radarai galėjo pamatyti daug toliau nei įprastai – o Ukrainos gynėjai galėjo surengti mirtiną raketų ataką.
Jei tai tikrai tiesa, tai gali paaiškinti, kaip šalis, neturinti jokio karinio laivyno, sugebėjo nuskandinti vieną didžiausių antvandeninių karo laivų pasaulyje.
Beveik nenugalimas laivas
Ruošdamasis Rusijos invazijai į Ukrainą, Rusijos karinis jūrų laivynas Juodojoje jūroje ir netoli Ukrainos sutelkė tris didžiausius savo laivus – „Slava“ klasės valdomų raketų kreiserius. Tarp jų buvo ir Rusijos Juodosios jūros flagmanas „Moskva“.
Rusija sutelkė savo karo laivus, kad užtikrintų viršenybę jūroje ir padėtų išsilaipinti desantui pietinėje Ukrainos pakrantėje. Bet galiausiai desantinė operacija taip ir neįvyko, o surinktas laivynas pamažu išsisklaidė. Tačiau „Moskva“ pasiliko – ir Vakarų vertinimais, tuo metu plaukiojo maždaug už 100 km nuo Odesos pakrantės.
Šiuolaikinėje karyboje 100 kilometrų nėra didelis atstumas, tačiau „Moskva“ silpnoms Ukrainos oro ir jūrų pajėgoms buvo nepasiekiama. Ukraina turėjo tik vieną didelį antvandeninį karo laivą – „Hetman Sahaidačny“ – bet ši fregata buvo specialiai nuskandinta karo pradžioje, kad išvengtų artėjančių Rusijos pajėgų užgrobimo.
Tuo tarpu visos turimos Ukrainos oro pajėgos buvo skirtos sausumos invazijai atremti. Buvo žinoma, kad Ukraina kuria naują priešlaivinę sparnuotąją raketą „Neptūnas“, tačiau buvo mažai žinoma, ar ši raketa yra veikianti, kaip ji veikia ir kiek jų gali būti panaudota gynybai.
Kaip debesys galėjo paveikti Ukrainos radarus
Egzistavo keletas viena kitą paneigiančių teorijų, kaip ukrainiečiams pavyko užpulti „Moskvą“. Viena iš jų teigė, kad JAV karinio jūrų laivyno lėktuvas „P-8 Poseidon“ nurodė laivo buvimo vietą – nors Pentagonas neigė, kad suteikė Ukrainai „konkrečią informaciją apie laivo buvimo vietą“.
Kitoje teorijoje teigiama, kad bepiločiai „TB-2 Bayraktar“ Rusijos Juodosios jūros flagmaną persekiojo atvirame vandenyne. Ukraina savo ruožtu teigė, kad prie laivo nuskendimo prisidėjo „kita įranga“.
Naujasis „Pravdos“ pranešimas rodo, kad Ukraina sakė tiesą: tai buvo radaras. Teigiama, kad „Moskva“ iš tikrųjų buvo už 120 kilometrų nuo Ukrainos pakrantės, įprastais metodais nepasiekiama „Neptūno“ paleidimo įrenginio sausumos radarams. Paprastai sausumos radarai dėl Žemės išgaubtumo gali „matyti“ tik ribotas teritorijas – ypač kalbant apie taikinius, esančius jūros lygyje.
„Bet kadangi virš jūros buvo tankūs debesys, radaro signalas nuo jų atsispindėjo į vandens paviršių, o nuo vandens – atgal į debesis“, – rašo „Pravda“. Dėl to pakrantės radaras staiga galėjo pamatyti toliau nei įprastai.
Ukrainos radarų operatoriai suprato, kad aptiko „Moskvą“ – ir paleido į ją dvi „Neptūno“ raketas. Abi raketos pataikė į „Moskvą“ kairiajame borte, laivo viduryje, ir nuo kilusios ugnies sprogo laive esantis šaudmenų sandėlis. Mirtinai sužeistas 600 pėdų ilgio kreiseris nuskendo plaukdamas pakeliui į uostą.
Ar „orų kanalo“ teorija yra teisinga?
Reiškinys, su kuriuo susidūrė „Neptūnų“ radaras, labai panašus į radaro kanalą (angl. radar ducting). „Jei antenos signalas nusitęsia į vėsaus oro kanalą arba jei radijo banga į kanalą patenka labai mažu kritimo kampu, VHF ir UHF transliacijos gali sklisti toli už įprastų tiesioginio matomumo atstumų“, – rašoma svetainėje radartutorial.eu.
Tačiau ar ši teorija iš tiesų tikėtina?
„Galime tik spėlioti, kaip radaras galėjo nustatyti tikslią „Moskva“ padėtį“, – „Popular Mechanics“ teigia laisvai samdomas radarų inžinierius ir svetainės radartutorial.eu autorius Christianas Wolffas. – Paprastai laivai [radaru] nebematomi, kai būna maždaug už 40 jūrmylių (74 km, lrytas.lt past.). Jų negalima aptikti klasikiniu radaru, esančiu pakrantės plokštumoje“.
Taip yra todėl, kad natūralios sąlygos kanalo efektui atsirasti priklauso nuo oro temperatūros. „Kai oro sluoksnių temperatūra labai skiriasi, tuomet riba tarp šių sluoksnių gali atspindėti elektromagnetines bangas. Susidaro radaro kanalas, panašus į optinio pluošto kabelį, aiškina Wolffas.
Jis taip pat siūlo kitą galimą paaiškinimą, kuriam nereikalingi debesys. „[Tokiam kanalo efektui] pasiekti taip pat galima išnaudoti labai didelę drėgmę, tvyrančią iki maždaug 10–15 metrų virš jūros paviršiaus. Šis poveikis labiau nepriklauso nuo oro sąlygų. Tam radaras turi būti įrengtas tiesiai ant kranto ir veikti didele galia bei tiksliai nukreipta antena.“
Laivo „Moskva“ nuskandinimas buvo didžiulis smūgis Maskvai – vienas iš daugelio, patirtų per invaziją į Ukrainą. Savo ruožtu Ukraina gindamasi kliaunasi drąsa ir įgūdžiais, o taip pat Rusijos kariuomenės nekompetencija – ir į ukrainiečių sėkmės recepto mišinį dabar galima įtraukti ir fiziką bei anomalius radarų reiškinius, rašo „Popular Mechanics“.
