Tačiau ar naujai atitirpę mikrobai gali „pabusti“ ir ką nors užkrėsti? Ir kokią potencialią grėsmę jie kelia žmonių bei jų aplinkos sveikatai? Šiuos klausimus tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi nagrinėti naujame tyrime, kurį galima rasti išankstinių publikacijų duomenų bazėje „bioRxiv“.
Ligų protrūkiai nulemti atitirpusio amžinojo įšalo nėra precedento neturintis reiškinys. Kaip rodo 2021 m. žurnale „Frontiers in Veterinary Science“ paskelbti tyrimai, Sibiro šiaurinių elnių bandos nuo atitirpusio amžinojo įšalo bakterijų periodiškai užsikrečia juodlige. Kaip rodo tyrimai, ši problema šiuose regionuose paveikė ir keletą žmonių.
Atlikdami naująjį tyrimą (kuris dar nėra recenzuotas), mokslininkai išskyrė 13 naujai aprašytų virusų iš septynių amžinojo įšalo mėginių – ir dviejų vandens mėginių, paimtų iš Sibiro upių. Trys iš šių virusų, pavadinti Megavirus mamut, Pithovirus mamut ir Pandoravirus mamut, buvo rasti 27 000 metų senumo mamutų vilnoje. Dar vienas virusas buvo aptiktas senovinio (įšalusio) Sibiro vilko žarnyne.
Laboratorijoje mokslininkai atsargiai atšildė mikrobus ir nustatė jų genomų seką. Tada tyrėjai naujai pažadintais virusais užkrėtė amebų ląsteles. Nepaisant to, kad jiems buvo iki 48 000 metų, keli virusai sugebėjo replikuotis amebose – jos išleido šviežias viruso daleles.
„Tie, kuriuos atgaivinome, nekelia jokio pavojaus, jie tik užkrečia amebas“, – teigia naujojo tyrimo bendraautorius ir Prancūzijos Aix-Marseille universiteto kompiuterinės mikrobiologijos specialistas Jean-Michel Claverie. – Tačiau jų buvimas ir užkrečiamumas leidžia manyti, kad senoviniai virusai, užkrėtę gyvūnus, vis dar gali būti užkrečiami.“
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė amebas užkrečiantiems virusams – nes amebos yra geri modeliniai organizmai, o atsitiktinio užkrėtimo rizika laboratorijos darbuotojams būtų minimali. „Mes naudojamės [amebos] per milijardus metų atsiradusiu evoliuciniu atstumu nuo žmonių ir kitų žinduolių kaip geriausia įmanoma apsauga“, – rašoma straipsnyje.
Ankstesnių Arkties amžino įšalo zonoje užsilikusių virusų tyrimų yra nedaug. Tačiau autoriai teigia, kad šis tyrimas paneigia senesnę hipotezę, jog amžinajame įšale yra mažai gyvybingų mikrobų. Be atgaivintų virusų, komanda rado daugybės kitų rūšių pėdsakų – įskaitant kai kuriuos, susijusius su žinomais žmogaus ligų sukėlėjais, tokiais kaip raupų virusu ir herpes virusu.
Tačiau jei vienas iš šių štamų vis dėlto atsibustų ir užkrėstų žmones, šiuolaikinės vakcinos greičiausiai užtikrintų tam tikrą apsaugą. Autorių teigimu, didžiausią pavojų kelia nežinomi virusai. Šie virusai – kaip ir SARS-CoV-2, sukėlęs COVID-19 – gali greitai išplisti natūralaus imuniteto neturinčioje populiacijoje ir sukelti pandemiją.
Kol kas politiniai neramumai regione sustabdė naujų amžinojo įšalo mėginių rinkimą. „Dėl Rusijos ir Ukrainos karo visas mūsų bendradarbiavimas dabar sustabdytas“, – teigia J-M.Claverie pridurdamas, kad jo laboratorija ir toliau tirs turimus virusus. Jie taip pat tikisi, kad įmonės, rengiančios gręžimo ir kasybos darbus Sibiro amžinojo įšalo teritorijoje, į tai atsižvelgs ir elgsis atsargiai – pavyzdžiui, stebės ar darbuotojai nesuserga neįprastomis ligomis ir įrengs tinkamas karantino patalpas.
„Manome, kad yra įrodyta, jog bet kokios rūšies virusai gali išgyventi amžinajame įšale“, – įspėja J-M.Claverie.
Parengta pagal „Live Science“.
