„Mes žinome, kad pasikeitė fermentaciją vykdančių mielių rūšys, – sako Airijos Dublino universitetinio koledžo atstovė Geraldine Butler. – Vietoj Saccharomyces cerevisiae atsirado naujas organizmas, kurį vadiname Saccharomyces pastorianus“. Tai yra, tos pačios mielės, kurios šiandien naudojamos lageriuose.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje atlikus genetinį sekvenavimą, mokslininkai nustatė, kad šios lagerio tipo alaus gamybai naudojamos mielės S.pastorianus turi dvi protėvių atmainas: S.cerevisiae ir Saccharomyces eubayanus. Pastaroji rūšis pirmą kartą buvo aptikta 2011 m. Patagonijos Anduose, o nuo to laiko rasta Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Europoje šios rūšies niekada nebuvo aptikta – kol G.Butler ir jos studentai nepaėmė dirvožemio mėginių savo pačių universiteto miestelio teritorijoje.
Kai mokslininkų komanda sekvenavo dirvožemio mėginiuose esančių mielių genomus, jie nustebo, kad dviejuose mėginiuose, paimtuose 17 metrų atstumu vienas nuo kito, buvo rasta jų ieškomų S.eubayanus – lagerio tipo mielių tėvinės rūšies – atmainų. G.Butler sako, kad viena iš priežasčių, kodėl jiems pavyko rasti šias mieles, galėjo būti ta, kad kiti, priešingai nei jos komanda, jų ieškojo šiltesniame klimate arba netoli istorinių alaus daryklų.
„Tikrai atrodė, kad Europoje tarsi yra trūkstama grandis, nors atrodo, kad [S.eubayanus] čia turėtų būti, – sako Quinnas Langdonas iš Stenfordo universiteto (JAV), kuris nedalyvavo šiame tyrime. – Taigi, šis mokslinis straipsnis yra labai įdomus“.
Viena iš priežasčių, kodėl S.eubayanus galėjo tapti alaus virimo mielėmis, yra ta, kad šios rūšies mielės gali funkcionuoti esant žemai – maždaug 10°C – temperatūrai. Tas pats bruožas galėjo padėti mielėms išgyventi šaltame Airijos klimate.
Toliau G.Butler ir jos komanda tikisi, kad jų atradimas padės pagaminti naują alų su senovinėmis mielėmis. „Norėtume pabandyti pagaminti alų, – sako ji. – Tiesą sakant, norime sužinoti, ar galėtume sudominti kokį komercinį partnerį“.
Tyrimas skelbiamas žurnale „FEMS Yeast Research“.
Parengta pagal „New Scientist“.
