Mokslininkai paskelbė, kad kvantiniame kompiuteryje sumodeliavo dvi miniatiūrines juodąsias skyles – ir per tai, kas prilygtų erdvėlaikio tuneliui, perdavė tarp jų žinutę.
Pasak jų, remiantis teleportuota kvantine informacija, atsirado kirmgrauža, tačiau eksperimento metu fiziškai erdvės ir laiko plyšys sukurtas nebuvo, teigiama trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.
Vadinamoji kirmgrauža – erdvės ir laiko plyšys – laikoma tiltu tarp dviejų nutolusių Visatos regionų. Mokslininkai jas dar vadina Einsteino-Roseno tiltais – pagal dviejų fizikų, kurie jas aprašė, pavardes: Alberto Einsteino ir Nathano Roseno.
„Tai atrodo kaip antis, vaikšto kaip antis, kvaksi kaip antis. Taigi šiuo metu galime pasakyti, kad turime kažką, kas pagal mūsų nagrinėjamas savybes atrodo kaip kirmgrauža“, – sako fizikas ir tyrimo bendraautorius Josephas Lykkenas iš Amerikos dalelių fizikos ir greitintuvų laboratorijos „Fermilab“.
Kalifornijos technologijos instituto fizikė Maria Spiropulu, kuri yra viena iš tyrimo bendraautorių, apibūdina darinį kaip turintį „kūdikiškos kirmgraužos“ savybių ir dabar tikisi pažingsniui sukurti „suaugėliškas kirmgraužas bei kūdikiškas kirmgraužas“. Kirmgraužos dinamika buvo stebima „Google“ kvantiniame įrenginyje „Sycamore“.
Eksperimente nedalyvavę ekspertai įspėjo, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog fizinė kirmgrauža iš tikrųjų nebuvo sukurta – tačiau atkreipė dėmesį į ateities galimybes.
Masačiusetso technologijos instituto fizikas Danielis Harlow laikraščiui „New York Times“ sakė, kad eksperimentas buvo paremtas tokiu paprastu modeliavimu, kad jį lygiai taip pat buvo galima ištirti pasitelkus pieštuką ir popierių.
„Sakyčiau, kad tai neparodė apie kvantinę gravitaciją nieko, ko dar nežinojome, – teigia D.Harlow. – Kita vertus, manau, kad tai įdomu kaip techninis pasiekimas, nes jei negalėtume padaryti net to (o juk iki šiol negalėjome), tai įdomesnių kvantinės gravitacijos teorijų modeliavimas tikrai būtų neįmanomas“.
Patys tyrimo autoriai leidžia suprasti, kad mokslininkams dar toli iki galimybės per tokį portalą pasiųsti žmones ar kitas gyvas būtybes.
„[Tai dar] labai, labai toli. Žmonės ateina pas mane ir klausia: Ar galite į kirmgraužą patalpinti savo šunį? Ne, – teigia M.Spiropulu. – Tai būtų didžiulis šuolis“.
J.Lykkenas sutinka, kad „yra skirtumas tarp to, kas įmanoma iš principo, ir to, kas įmanoma realybėje. „Bet nuo kažko reikia pradėti. Ir man tiesiog įdomu, kad mes apskritai galime tai pasiekti“, – sako jis.
Tokios kirmgraužos atitinka Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama gravitacijai – vienai iš pagrindinių Visatos jėgų. Terminą „kirmgrauža“ šeštajame dešimtmetyje sukūrė fizikas Johnas Wheeleris.
„Šios idėjos gyvuoja jau seniai ir yra labai stiprios, – teigia J.Lykkenas. – Tačiau galiausiai mes užsiimame eksperimentiniu mokslu ir jau labai ilgai stengiamės rasti būdą, kaip šias idėjas ištirti laboratorijoje. Būtent tai ir yra labai įdomu. Tai ne tik: „Na, kirmgraužos yra šaunu“. Tai yra būdas iš tikrųjų išnagrinėti šias labai svarbias mūsų Visatos problemas laboratorinėmis sąlygomis“.
Parengta pagal „The Guardian“.
