Pasak jo, „Neuralink“ pateikė didžiąją dalį dokumentų JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA), kuri prižiūri medicinos prietaisus, įskaitant neurologinius implantus. Verslininkas priminė, kad 2019 m. bendrovė planavo siekti FDA leidimo atlikti bandymus su žmonėmis, ir tuomet prognozavo, kad tokie eksperimentai galėtų prasidėti 2020 m.
„Dabar esame įsitikinę, kad „Neuralink“ prietaisas yra paruoštas žmonėms, todėl viskas priklausys nuo to, kaip viskas vyks FDA patvirtinimo procese“, – teigia E.Muskas.
Per klausimų ir atsakymų sesiją bendrovė nurodė, kad stengiasi išspręsti FDA susirūpinimą keliančius klausimus dėl prietaiso perkaitimo ir toksiškų cheminių medžiagų, patenkančių į smegenis iš implanto.
E.Muskas sakė, kad implantai yra kompaktiški ir jei jis pats tokį įsidėtų, jaustųsi patogiai. „Hipotetiškai galėčiau turėti „Neuralink“ įrenginį, implantuotą jau dabar, ir jūs apie tai net nesužinotumėte“, – sakė jis.
Įmonė siekia, kad iššifravus smegenų veiklą būtų galima padėti atkurti regėjimą ir sunkią negalią turintiems žmonėms suteikti galimybę judėti bei bendrauti. Galiausiai „Neuralink“ nori atidaryti klinikas, kuriose pacientams būtų galima implantuoti prietaisą į smegenis naudojant chirurginius robotus, kuriuos bendrovė taip pat pristatė trečiadienį vykusiame renginyje. Operacijos metu robotas chirurgas į smegenis implantuoja mažyčius patentuotus „Neuralink“ elektrodus.
E. Muskas parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas beždžionės, kuriai įdiegtas toks implantas, „telepatinis rašymas“. Gyvūnas ne spaudinėjo raides klaviatūroje, bet mintimis judino žymeklį ekrane.
Bendrovė „Neuralink“ jau kelerius metus bando savo implantų technologiją su nežmogbeždžionėmis. 2021 m. balandį bendrovė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kad beždžionė, kuriai buvo implantuoti du „Neuralink“ įrenginiai, galėjo žaisti kompiuterinį stalo tenisą: įrenginys, padedamas mašininio mokymosi, smegenų veiklą vertė į kompiuterio komandas.
Neurotechnologijų ekspertai teigia, kad prieš pradedant plačiai taikyti pacientams smegenų ir kompiuterio sąsajas – tokias kaip „Neuralink“ – reikėtų atlikti klinikinius bandymus, kurie įrodytų, kad implantuojamas prietaisas yra saugus ir veiksmingas ilgą laiką.
„Tai didelis iššūkis“, – sakė plėtros agentūros „AE Studio“, turinčios specialią smegenų ir kompiuterio sąsajos inžinierių komandą, vyriausiasis neurologas Sumneris Normanas.
Praėjusiais metais „Neuralink“ sukėlė abejones dėl saugumo, kai teko eutanazuoti kelias beždžiones, tarp kurių buvo ir tokių, kurios, kaip įtariama, buvo pasigavusios su prietaisu susijusias infekcijas. Vaistų ir medicinos prietaisų kūrimo srityje atlikti ikiklinikinius bandymus su gyvūnais yra įprasta praktika.
„Mes nesame lengvabūdiški, kai prietaisus bandome su gyvūnais“, – trečiadienį sakė E. Muskas.
Kitiems mokslininkams pavyko panaudoti smegenų ir kompiuterio sąsają, kad beždžionės galėtų kompiuterio ekrane kurti žodžius.
Praėjusiais metais Kalifornijos universiteto San Franciske tyrėjai panaudojo eksperimentinį smegenų implantą, kad paciento smegenų signalus paverstų žodžiais ekrane. Neurotechnologijų bendrovė „Synchron Inc.“, kurianti smegenų implantą, kuris implantuojamas į smegenų kraujagysles, o ne sąveikauja su pačiu smegenų audiniu, pasak bendrovės vadovo Tomo Oxley, jau leido penkiems pacientams parašyti tekstą.
Parengta pagal „The Wall Street Journal“.
