„Šios išvados rodo, kad būtina skubiai įgyvendinti politiką, orientuotą į saugaus klausymosi įpročius visame pasaulyje, siekiant skatinti klausos praradimo prevenciją“, – rašoma tyrime, paskelbtame žurnale „BMJ Global Health“.
Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), žmonių klausos praradimo rizika dėl triukšmo poveikio priklauso nuo to, kiek stiprus yra garsas ir kaip ilgai jis veikia klausytoją – net vienas labai stiprus triukšmas gali sukelti klausos praradimą, tačiau dažniau klausa prarandama dėl daugkartinio stipraus garso poveikio per tam tikrą laiką. Tyrėjai teigia, kad ypač jauni žmonės gali patirti klausos praradimo riziką, nes naudojasi asmeniniais audio prietaisais – pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais ar nešiojamaisiais garso grotuvais – o taip pat dėl to, kad lankosi triukšminguose pramoginiuose renginiuose.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad paaugliai ir jauni suaugusieji, naudodamiesi asmeniniais audio prietaisais, dažniausiai renkasi 105 decibelų (db) garsą, o vidutinis garsas pasilinksminimo vietose gali būti nuo 104 iki 112 db, teigia tyrėjai. Tai gerokai viršija saugų klausymosi lygį arba lygį, kuris greičiausiai nesukelia klausos pažeidimų – o tyrėjai jį apibrėžia kaip 80 db garsą iki aštuonių valandų per dieną.
CDC duomenimis, įprasto pokalbio garsas yra apie 60 db, veikiančios skalbimo mašinos ar indaplovės – apie 70 db, o intensyvaus eismo, kurį girdite automobilyje, garsas yra apie 80–85 db.
Esant aukštesniam decibelų lygiui, laikas, kurį žmogus gali saugiai klausytis triukšmo, yra trumpesnis: pavyzdžiui, esant 92 db, saugiu laiko tarpu laikoma tik 2,5 valandos, esant 98 db – 38 minutės, o esant 101 db – tik 19 minučių, teigia tyrėjai.
Naujoje apžvalgoje mokslininkai išanalizavo 33 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 19 046 12–34 metų amžiaus asmenų iš 20 šalių, informaciją. Maždaug pusėje šių tyrimų buvo nagrinėjama, kaip jauni žmonės naudojasi asmeniniais audio prietaisais ir kokio garsumo lygį jie renkasi. Kitoje tyrimo dalyje buvo nagrinėjamas triukšmo poveikis pramogų vietose.
Apibendrinant, tyrėjai nustatė, kad 24 proc. šių tyrimų metu dalyvavusių jaunuolių buvo veikiami nesaugaus triukšmo lygio naudojant asmeninius audio prietaisus, o 48 proc. buvo veikiami nesaugaus triukšmo lygio pramogų vietose. Remdamiesi šiais rezultatais ir bendru 12–34 metų amžiaus žmonių skaičiumi visame pasaulyje (2,8 mlrd.), tyrėjai apskaičiavo, kad 670 mln. šios amžiaus grupės žmonių gali patirti klausos praradimo riziką dėl asmeninių audio prietaisų naudojimo, o 1,35 mlrd. žmonių – dėl triukšmingų renginių pramogų vietose.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl stipraus triukšmo poveikio gali pavargti ausies jutiminės ląstelės ir laikinai dingti klausa arba ausyse gali atsirasti spengimas. Laikui bėgant ir pakartotinai veikiant stipriam triukšmui, PSO teigimu, gali būti negrįžtamai pažeistos jutiminės ląstelės – ir dėl to prarandama klausa.
Siekiant sumažinti šio poveikio riziką, PSO rekomenduoja, kad naudodami asmeninius audio prietaisus, žmonės rinktųsi tokį garsą, kuris neviršytų 60 proc. maksimalaus leistino lygio. Be to, kai kurie prietaisai ir išmaniųjų telefonų programėlės gali padėti stebėti triukšmo poveikį – ir įspėti apie nesaugų triukšmo lygį. Be to, PSO teigimu, žmonės turėtų daryti pertraukas nuo triukšmo poveikio – ir dėvėti ausų kištukus, kai būna triukšmingoje aplinkoje.
Parengta pagal „Live Science“.
