Į gilumines klastotes, kurios paprastai susijusios su kieno nors veido ir balso įmontavimu į vaizdo siužetą, kuriame nufilmuotas visai kitas asmuo, pradėta kreipti dėmesį prieš kelerius metus, kai suaugusiesiems skirtose interneto svetainėse pradėta drausti vaizdo įrašus, kuriuose šis metodas buvo pradėtas naudoti prie pornožvaigždžių primontuojant garsių aktorių veidus.
Nuo to laiko giluminių klastočių vaizdo įrašai tapo vis pažangesniais. Yra daugybė programėlių, leidžiančių vartotojams įterpti savo ar draugų veidus į filmus, taip pat turbūt visi matėme, kaip šis dirbtinio intelekto valdomas procesas naudojamas senoms nuotraukoms atnaujinti ir jaunoms aktorių versijoms (ar net mirusiems aktoriams) perkelti į ekraną.
Tačiau ši technologija turi ir nemaloniąją pusę. Be to, kad ji naudojama kuriant padirbtą „keršto pornografiją“, ja pasinaudoja ir sukčiai, besikreipiantys dėl nuotolinio darbo. Taip pat buvo sukurta programėlė, skirta skaitmeniniu būdu „nuimti“ moterų drabužius. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, kaip giluminės klastotės paskatino dezinformacijos plitimą – šių metų pradžioje socialinėje žiniasklaidoje buvo išplatintas netikras Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo įrašas, kuriamas jis tariamai skelbia apie pasidavimą.
Organizacijos, įskaitant „Facebook“, JAV Gynybos departamentą, „Adobe“ ir „Google“, sukūrė įrankius, skirtus giluminėms klastotėms atpažinti. Bendrovių „Intel“ ir „Intel Labs“ versija, pavadinta „FakeCatcher“, taiko unikalų metodą: analizuoja kraujotaką.
Užuot taikiusi metodą, pagal kurį tiriamas pats vaizdo įrašo failas, ieškant išduodančių požymių, „Intel“ platforma naudoja giluminį mokymąsi, kad išanalizuotų subtilius veidų spalvos pokyčius, kuriuos sukelia kraujagyslėmis tekantis kraujas – šis procesas vadinamas fotopletizmografija (arba PPG).
„FakeCatcher“ nagrinėja kraujo tekėjimą vaizdo taškuose – tai, ką giluminiai klastotojai dar turi ištobulinti – ir tiria kelių kadrų signalus. Tada signalai tikrinami naudojant klasifikatorių, o klasifikatorius nustato, ar atitinkamas vaizdo įrašas yra tikras, ar suklastotas.
„Intel“ teigia, kad kartu su akių žvilgsniu pagrįstu aptikimu šis metodas gali nustatyti, ar vaizdo įrašas yra tikras, vos per kelias milisekundes – ir 96 proc. tikslumu. Bendrovė pridūrė, kad platformoje naudojami trečiosios kartos „Xeon Scalable“ procesoriai su iki 72 vienu metu veikiančiais aptikimo srautais, ir visa tai veikia per žiniatinklio sąsają.
Tokio didelio tikslumo realaus laiko sprendimas gali būti labai svarbus kovoje su dezinformacija internete. Kita vertus, dėl to giluminės klastotės gali tapti dar tikroviškesnės – nes kūrėjai bandys apgauti sistemą.
Parengta pagal „Techspot“.
