Naujame tyrime, paskelbtame spalio pabaigoje, tyrėjai atskleidė detales apie neįvardytą kovotoją – ir šiurpų sužeidimą, nulėmusį jo mirtį.
Naudodami fotogrametrijos metodą, mokslininkai nuskenavo netoli improvizuoto mūšio lauko palaidotus žmonių palaikus ir paskelbė savo išvadas – o viena kaukolė ypač patraukė pagrindinio tyrimo autoriaus, Brazilijos grafikos eksperto, 3D menininko ir dizainerio Cícero Moraeso dėmesį.
Šioje kaukolėje gilus įtrūkimas driekėsi įstrižai nuo apatinio žandikaulio apačios iki ertmės, kurioje kadaise buvo nosis. Tyrėjai nustatė, kad smūgis taip pat išmušė kelis dantis. Tokia sunki žaizda galėjo būti padaryta tik vienu būdu: galingu kirvio smūgiu į veidą.
Be siaubingos žaizdos, apie šį vyrą žinoma nedaug – tik tiek, kad jis buvo vienas iš 1800 vietos ūkininkų, žuvusių Gotlando skerdynėse, sako C.Moraesas. Invazijai vadovavo Danijos karalius Valdemaras IV Atterdagas, valdęs 1340–1375 m. – jis siekė įgyti retai apgyvendintos Švedijos salos kontrolę.
„Daugelis [Gotlando] karių [buvo] nepatyrę kaimo kareiviai, [ir] juos išžudė Danijos kariuomenė, kurios daugumą sudarė gerai apmokyti samdiniai, – pasakoja C. Moraesas. – Žuvusiųjų buvo tiek daug, kad dauguma jų buvo palaidoti su visais drabužiais, o tai sukėlė didžiulę nuostabą pirmuosius kasinėjimus atlikusiems archeologams“.
Kirviu į veidą gavęs kovotojas nebuvo vienintelis, ant kurio palaikų liko siaubingų žaizdų pėdsakai. „Daugelio jų kaukolės ir kojos buvo sužalotos tikrai baisiai, buvo įsirėžta giliai į kaulus“, – teigia rekonstruktorius.
Tyrimui C.Moraesas sukūrė du skaitmeninius trimačius veido modelius, kurie apytiksliai atspindi, kaip galėjo atrodyti šis vyras. Pirmajame, juodai baltame, vyras buvo neutralioje pozoje, užmerktomis akimis. Antrajame buvo panaudotas labiau spekuliatyvus meninis požiūris – vyras buvo pavaizduotas spalvotai ir su tamsiais plaukais, barzda ir žiauria žaizda, besitęsiančia per apatinę veido dalį. Anot tyrimo, antruoju modeliu siekiama „suteikti būtinus sužmoginimo elementus“ – efektą, kurį sunku perteikti pilkais atspalviais, sakė tyrėjas.
C.Moraesas mano, kad šiurpūs sužeidimai, pavaizduojami tikroviškomis spalvomis ir su realistiškomis detalėmis, perteikiančiomis karo žiaurumą tolimoje praeityje, įspėja apie karo baisumus, kurie tęsiasi ir šiandien.
„Tikiuosi, kad žmonės pamatys, kas iš tikrųjų yra konfliktas, – teigia C.Moraesas. – Ši veido aproksimacija primena, kas vyksta [kare]“.
Parengta pagal „Live Science“.
