Kodėl visos iki šiol matytos hologramos nėra tikrosios hologramos?
Įmonės direktorius Simas Chomentauskas sako, jog tai, ką anksčiau vadinome hologramomis, iš tiesų nebuvo verta šio pavadinimo. Nes jų vaizdas buvo projektuojamas ant kažkokio objekto: specialios plėvelės, vandens garų, kokios nors plokštumos.
„Jos gražiai atrodydavo iš pakankamai didelio atstumo. Klientai ateidavo pas mus sakydami, kad nori tikros hologramos. Atsakydavom, kad deja, tokios technologijos nėra, taip, kaip žmonės ją įsivaizduoja – nebuvo įmanoma padaryti vaizdo, tiesiog kabančio ore...iki kol padarėme,“ – sako bendrovės vadovas.
Pasak S. Chomentausko tikroji holograma yra atvaizduojama tiesiog ore, o bendrovei dar pavyko šią technologiją ištobulinti iki tokio lygio, kad hologramą įmanoma liesti, per ją valdyti įvairius kitus įrenginius (pvz., apšvietimą, garso sistemas, inžinerines sistemas ir t.t.).
Įdomu, jog tokios technologijos idėja kilo būtent COVID pandemijos pradžioje, kai bendrovės technikai suprato, kad liečiami ekranai tokioje situacijoje irgi ne išeitis – gyventojai ieškojo kaip kuo mažiau liestis prie paviršių. Todėl sterilumo požiūriu ore liečiamas ekranas būtų visiškai saugus naudoti net ir ten, kur juo praeiti ir pasinaudoti turi daugybė žmonių. Taipogi – be priekaištų veiktų ir su pirštinėmis.
Mačiusieji gyvai lieka be žado
Kelias sukurtas ore liečiamas hologramas įmonė pristatė smalsuoliams šį rudenį vykusioje technologijų parodoje „Balttechnika“, vykusioje „Litexpo“ parodų rūmuose ir tarptautinėje informacinių technologijų konferencijoje „Build Stuff“.
„Pirmą kartą pamačiusiems šią hologramą tikrai lieka milžiniškas įspūdis. Vaizdo raiška yra pakankamai gera, matomos smulkios detalės. Todėl galvoju apie jos pritaikymą medicinos sektoriuje. Ore atvaizduojamos hologramos nereikia valyti, niekas mechaniškai nesugenda, ji nesulaužoma vandalų ir veikia bet kokiomis sąlygomis. Galime šią technologiją pavadinti super sudėtingu veidrodžiu – jo dalys gali veikti dešimtmečius, ten nėra kam gesti. Juolab, kad visa technika galėtų būti įmontuota į sieną ar į baldą, taigi, išorės sąlygų nepaveikiama,“ – sakė pašnekovas.
Žinant potencialias hologramos pritaikymo sritis, galima pradėti kurti ir turinį, kuris bus atvaizduojamas. Šiuo metu įmonė yra sukūrusi kelias hologramas, kurių kiekviena leidžia perprasti skirtingas technologijos pritaikymo galimybes. Viena iš hologramų – tiesiog ore „kabanti“ klaviatūra, kuria galima pakankamai tiksliai rinkti tekstą ir skaičius.
Antroji – tai valdymo panelė, kuria per hologramą galima kontroliuoti garso sistemą, apšvietimą.
Trečioji – lazeriais nuskenuotas muziejaus eksponatas, atvaizduojamas kaip 3D objektas ore. Vartotojas jį gali visaip sukioti, padidinti ar sumažinti, apžiūrinėti iš visų pusių. Hologramos sistema „supranta“ įprastus gestus, kuriais valdome liečiamuosius ekranus, t.y. vaizdo didinimą, praslinkimą į šoną, norint pamatyti kitą nuotrauką.
„Tai būtų galimybė muziejams demonstruoti tuos eksponatus, kurie saugomi saugyklose ir lankytojams nėra prienami,“ – sakė S. Chomentauskas.
Pritaikymo galimybės dar tik ryškėja
„O kas iš to? Kai technologija jau veikia, pradedame galvoti apie turinį. Ką galime padaryti, turėdami tokią hologramą? Kur ją galima panaudoti? Tai norime išgirsti iš įvairių sričių specialistų, nes galbūt jie įžvelgs tokį panaudojimo būdą, apie kurį mes nepamąstėme. Dirbame su muziejais, taigi panašų edukacinį, šviečiamajį turinį galėtume atvaizduoti tokiu būdu, per hologramą ore. Tačiau taip pat turime nuojautą, kad tokia technologija praverstų ir medicinos srityje – galbūt operacinėje, kur viskas turi būti sterilu? Norisi, kad ši technologija būtų ne tik „vau!“, bet iš tiesų panaudota ten, kur šiandien liečiamojo ekrano naudojimas yra sudėtinga ir nepatogu,“ – sako S. Chomentauskas.
Kol kas prognozuojama, kad technologiją tikrai panaudos pramogų organizatoriai, reklamos sektorius, tačiau galbūt ji tiktų ir gamybos įmonėse, kaip priemonė, padedanti aiškiau atvaizduoti gamybinius procesus. Įvaldžius kažkokią technologiją paties jos kūrėjams tenka įdėti pastangų ir užčiuopti tą situaciją, kurioje geriausiai tiktų naujovę pritaikyti. Pasak S. Chomentausko, įmonės specialistų kompetencijos leistų demonstracinį turinį bet kurio sektoriaus įmonei sukurti per maždaug mėnesį.
„Kai pradėjome eksperimentuoti su ore atvaizduojama holograma, nieko panašaus rinkoje dar nebuvo. Šiandien atsirado dar viena kompanija JAV, kuri taip pat eksperimentuoja. Teks su jais lenktyniauti pasiūlant tolimesnius sprendimus,“ – pripažįsta įmonės vadovas.
Šiuo metu ieško investuotojų ir kelių į Europos rinką
Bendrovės vadovas taip pat atskleidžia, kad kol kas technologija yra brangi, nes jai sukurti reikalingi brangūs komponentai, kuriama pakankamai sudėtinga optinė sistema.
„Tai tarsi profesionalaus fotoaparato objektyvas – dėl savo precizikos ir to, kas į jį sudėta, jis tiesiog negali būti pigus, – sako pašnekovas. – Na ir nuo nulio kuriamas unikalus turinys – tai dar labiau išbrangina galutinį produktą. Tačiau šiuo metu atliekame savotišką rinkos analizę, aiškinamės, kiek potencialūs klientai sutiktų už tai mokėti ir kokio konkrečiai produkto už suderėtą sumą norėtų.
Ore atvaizduojamą hologramą S. Chomentauskas visiems rekomenduoja pamatyti gyvai, nes filmuota medžiaga ar nuotraukos neperteikia to įspūdžio. Todėl kol kas bendrovė dalinasi 3D vizualizacijomis, kaip atrodo ši technologija, tačiau tam, kad patikėtumėte – reikia pamatyti savo akimis.
Galimybę šiam projektui gimti suteikė Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ finansuotas projektas „Ore liečiama holografinė atvaizdavimo sąsaja“. Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo Universitetas ir International Development Norway AS (NO).
Bendrovė šiuo metu ieško investuotojų tolimesnei plėtrai. Įmonės atstovai yra paskaičiavę, jog reikėtų apie 2 mln. eurų investicijų, kad būtų galima tokią inovaciją pristatyti Europoje ir pradėti prekybą galutiniu sukurtu turiniu tokioms hologramoms.
