Tyrimas reikšmingas ne tik mokslininkams
Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Meda pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. Šio darbo tikslas buvo susintetinti organinį dažiklį, skirtą aptikti mikroplastikams ir ląstelėms dažyti, nenaudojant toksiško tirpiklio. Anot Medos, užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas.
„Kiekvienas tiriamasis darbas prasideda nuo klausimo, kodėl tai darai. Atsakymą į šį ir kitus kilusius klausimus tyrimo metu aš atradau ne viena, man padėjo daug žmonių, kuriems esu labai dėkinga.
Priežastis, kodėl atlikau šį tyrimą, buvo siekis surasti pigesnį ir efektyvesnį sintezės kelią Nilo raudonojo dažiklio gamybai. Ieškodama turėjau pakeisti toksišką tirpiklį į mažiau toksišką – dimetilfornamidą, išlaikant junginio savikainą ir neprarandant išeigos. Atliekant tyrimą, man pavyko ne tik neprarasti, bet ir pasiekti 42 proc. didesnę išeigą. Pakeičiau toksišką tirpiklį, kurio ribojimo reglamentas išėjo praėjusiais metais, į mažiau toksišką, taip galbūt padėdama išvengti ateities problemos, kuri būtų kilusi, jeigu tas sintezės modifikacija nebūtų atrasta“, – dėstė jaunoji mokslininkė.
Medos optimizuoti gamybos metodai leidžia atsisakyti iki šiol naudotų nuodingų medžiagų, užtikrinant dažnai gamyboje naudojamo dažiklio prieinamumą ir saugesnes darbo sąlygas.
„Norėjau, kad dažiklis taptų prieinamesnis. Jo pagrindu yra labai daug dažymo protokolų, kuriais remiantis galima įvairiai dažyti ląsteles, jas tyrinėti. Taip pat jo pagrindu vykdomi mikroplastiko detekcijos tyrimai. Tokių vykdytų tyrimų viena iš išvadų buvo, kad dažiklio pritaikymą mikroplastikų detekcijoje būtų galima tyrinėti plačiau, tačiau reikėtų didesnės koncentracijos, o didesnė koncentracija reiškia daugiau dažiklio, kuris yra brangus. Todėl, padarant jį pigesniu, padidėja dažiklio prieinamumas ir galima sklandžiau vykdyti tokius tyrimus.
Chemijoje yra daug nuodingų medžiagų, kurių geriau būtų išvengti. Gamybos procesai vėliau yra pritaikomi toje didelėje gamyboje, didelėse įmonėse, kur dirba tikrai daug žmonių. Tai pačių darbuotojų sveikatai yra daug geriau, jeigu pradinės medžiagos yra mažiau toksiškos.
Taip pat atliekos, kurios lieka po sintezės, yra mažiau toksiškos, o tai reiškia, kad jas yra lengviau sutvarkyti, jos kelia mažesnį pavojų“ – pasakojo Meda.
Mergina taip pat džiaugėsi, kad jos optimizuotos sintezės produktas jau naudojamas ir praktikoje.
„Dažiklis jau sėkmingai naudojamas atliekant įvairius tyrimus. Konkurso metu sulaukiau žinių, kad viena biotechnologijos kompanija sėkmingai pritaikė mano optimizuotos sintezės produktą smegenų ląstelėms, formuojančioms mieliną, dažyti“, – teigė portalo lrytas.lt pašnekovė.
Ateitį sies su chemija
„Kauno tvirtovės VII forto“ auklėtinė Meda šiemet pradėjo taikomosios chemijos studijas Kauno technologijos universitete. Anot merginos, tiek studijos, tiek pergalė konkurse tai motyvacija neapleisti chemijos srities ir ieškoti naujų bei aktualių idėjų tyrimams.
„Šį tyrimą vykdžiau dvyliktoje klasėje, kai abiturientai dažniausiai ruošiasi egzaminams ir jų tas pastangų ir darbo įvertinimas būna egzaminų rezultatai. Aš ruošiausi ne tik egzaminams, bet ir konkursui, todėl labai smagu matyti tą pasiektą rezultatą, kuris teikia motyvaciją ir kartu labai daug galimybių.
Ateityje tikrai žadu vykdyti panašius tyrimus. Studijose pirmų kursų studentus dažnai stengiasi pažindinti su įvairove, tai tikrai kyla įvairių idėjų kitiems tyrimams, bet dar reikia laiko“, – dalinosi Meda.
Paklausta, kur save mato po studijų, Meda sakė, kad kol aiškaus tikslo neturi, tačiau chemijos srities apleisti neplanuoja. „Kol kas mane domina viskas, tačiau norėčiau, kad mano darbas būtų susijęs su analitika ir tiriamaisiais darbais, kurie yra aktualūs šiandien ir į kuriuos dar galbūt nėra surasti atsakymai. Taip pat man labai įdomus cheminių procesų valdymas ir kaip juos padaryti efektyvesnius“, – atviravo ji.
