Tačiau vienas galingiausių įrankių praeičiai atskleisti – senovinė DNR – apie šį istorijos ir kultūros židinį iki šiol mažai ką galėjo papasakoti – iš dalies dėl to, kad šio karšto klimato sąlygomis DNR greitai suyra.
Tačiau dabar mokslininkai trijuose moksliniuose straipsniuose pateikia daugiau nei 700 asmenų, gyvenusių ir mirusių šiame regione daugiau nei prieš 10 000 metų, DNR. Šiuose tyrimuose genetiniu požiūriu apžvelgiama Artimųjų Rytų istorija, nagrinėjami žmonės, kurie pirmieji prijaukino augalus ir gyvūnus, įsikūrė kaimuose ir išplatino šiuolaikinių kalbų pirmtakes.
Didžiulį duomenų rinkinį sudaro DNR iš palaidojimų, esančių nuo Kroatijos iki dabartinio Irano – regione, kurį autoriai vadina Pietų lanku. „Imties dydis yra fenomenalus ir žavus, – sako komandai nepriklausantis Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) genetikas Wolfgangas Haakas. – Šio tyrimo grožis yra tame, kad jis sujungia visa tai į dar didesnį pasakojimą“.
Ir šis pasakojimas nėra paprastas. Genetikai, vadovaujami Davido Reicho ir Iosifo Lazaridiso iš Harvardo universiteto, dirbo kartu su archeologais ir lingvistais – beveik ketverius metus rinko tūkstančius skeletų pavyzdžių, išgaudami ir analizuodami DNR. Mokslininkai taikė geresnius DNR išskyrimo metodus ir lygino naujus mėginius su iki šiol turėtais duomenimis, todėl galėjo nustatyti net trumpus DNR fragmentus.
Radinių genetinė istorija prasideda nuo pirmųjų žemdirbystės dienų, neolito laikotarpio. Žemdirbystė prasidėjo Mažojoje Azijoje (Anatolijoje), dabartinėje Turkijoje. Tačiau DNR rodo, kad maždaug prieš 10 000 metų pradėję eksperimentuoti su kviečių sėjimu ir avių bei ožkų prijaukinimu žmonės nebuvo tiesiog čia anksčiau gyvenusių medžiotojų-rinkėjų palikuonys. Kelios dešimtys naujai ištirtų genomų rodo, kad maždaug prieš 10 000–6500 metų Mažojoje Azijoje vyko mažiausiai dvi atskiros migracijos. Viena atkeliavo iš dabartinio Irako ir Sirijos, kita – iš rytinės Viduržemio jūros pakrantės. Mažojoje Azijoje jie susimaišė tarpusavyje su ankstesnių medžiotojų-rinkėjų palikuonimis. Maždaug prieš 6500 metų šios populiacijos susiliejo į atskirą genetinę grupę.
Kitas genetinis indėlis atkeliavo iš rytų maždaug prieš 6500 metų, kai į regioną atvyko medžiotojai-rinkėjai iš Kaukazo. Maždaug prieš 5000 metų atvyko ketvirtoji grupė – klajokliai iš stepių į šiaurę nuo Juodosios jūros, vadinamosios duobinių kapų kultūros atstovai, kurie papildė genetinį paveikslą, bet jo iš esmės nepakeitė. „Pietinės krypties gyventojai daugiausia kilę iš Levanto, Mažosios Azijos ir Kaukazo, – sako I.Lazaridisas. – Duobinių kapų kultūros atstovai yra tarsi padažo sluoksnis, pridėtas po 3000 m.pr.m.e.“
Pasak kitų, šis scenarijus patvirtina ligšiolinius įrodymus, kad žemdirbystė atsirado šiame regione, savotiškame sąveikaujančių ir migruojančių žmonių tinkle. „Tai labai gerai dera su archeologiniais duomenimis, – sako Austrijos archeologijos instituto mokslinė direktorė Barbara Horejs, kuri nedalyvavo tyrime.
Tačiau kiti mokslininkai abejoja komandos išvada dėl kito kultūrinio pokyčio – indoeuropiečių kalbų plitimo – ištakų. Beveik visos kalbos, kuriomis šiandien kalbama Europoje, yra kilusios iš bendrų šaknų – bendrų su indų kalbomis. Mokslininkai jau daugelį metų jas kildina iš bronzos amžiaus duobinių kapų kultūros žmonių, kurie iš stepių keliavo ir į rytus, ir į vakarus. Tačiau naujų darbų autoriai teigia, kad Juodosios jūros stepės nebuvo indoeuropiečių kalbos gimimo vieta – o veikiau stotelė kelionėje, kuri prasidėjo anksčiau ir toliau į pietus, galbūt dabartinės Armėnijos apylinkėse.
Dėl indoeuropiečių ir Mažosios Azijos kalbų – pavyzdžiui, senovės hetitų – panašumų kalbininkai spėjo, kad duobinių kapų kultūros gentys paliko genus ir kalbą Mažojoje Azijoje, taip pat Europoje. Tačiau naujoji analizė parodė, kad senovės anatolai nėra kilę iš duobinių kapų kultūros.
Komanda teigia, kad vietoj to jie ir duobinių kapų kultūros žmonės turi bendrų protėvių medžiotojų-rinkėjų populiacijoje, gyvenusioje aukštumose į rytus nuo Mažosios Azijos, įskaitant Kaukazo kalnus. Jų teigimu, labiausiai tikėtina, kad galbūt prieš 5000–7000 metų toje teritorijoje žmonės kalbėjo bazine anatolų-indoeuropiečių kalba. „Šis Kaukazo komponentas yra vienijantis protėvių tipas, kurį aptinkame visose vietose, kur kalbama senosiomis indoeuropiečių kalbomis“, – sako I.Lazaridisas, kuris yra pagrindinis visų trijų darbų autorius.
Tačiau Leideno universiteto lingvistas Guusas Kroonenas sako, kad tai prieštarauja lingvistiniams duomenims. Jis teigia, kad ankstyvieji Kaukazo gyventojai turėjo būti susipažinę su žemdirbyste, tačiau giliausiuose indoeuropiečių kalbos sluoksniuose yra tik vienas žodis, reiškiantis grūdus – ir nėra žodžių, reiškiančių ankštinius augalus ar plūgą. Jis sako, kad tie kalbėtojai „nebuvo labai gerai susipažinę su žemdirbyste“. „Atrodo, kad kalbiniai ir genetiniai įrodymai nesutampa“, – atkreipia dėmesį jis.
I.Lazaridisas sako, kad gali būti, jog bazinė kalba „iš pradžių buvo medžiotojų ir rinkėjų kalba“, todėl joje nebuvo terminų, susijusių su žemdirbyste. Komanda sutinka, kad reikia daugiau įrodymų apie „proto-indo-anatolus“ – tačiau teigia, kad Kaukazas yra perspektyvi vieta.
Visuose tyrimuose aptariami kai kurie ankstesnių senovės DNR tyrimų kritikai. Kai kurie archeologai skundėsi, kad ankstesniuose tyrimuose beveik viskas – statusas, tapatybė, galios pokyčiai – buvo priskiriama DNR užfiksuotiems migracijos impulsams. Tačiau naujuose tyrimuose pripažįstama, kad, pavyzdžiui, kai kurios migracijos į Mažąją Aziją tuo metu gyvenusiems žmonėms galėjo būti nesvarbios ar net nepastebimos. „Tai atsakas į archeologinėje literatūroje pasirodžiusią kritiką, – sako Hartviko koledžo (JAV) archeologas emeritas Davidas Anthony, kuris nėra vienas iš tyrimo autorių, tačiau dirbo kartu su komanda.
Kitas pavyzdys: duobinių kapų kultūros žmonėms persikėlus į regioną į šiaurę nuo Graikijos, jie buvo laidojami elitiniuose kapuose – o tai rodo ryšį tarp protėvių ir socialinio statuso. Tačiau nauji duomenys rodo, kad vėlesniuoju Mikėnų laikotarpiu Graikijoje – Homero mitologizuotu laikotarpiu – duobinių kapų kultūros palikuonys turėjo mažai įtakos Graikijos socialinei struktūrai.
Parengta pagal science.org
