Šiemetiniais nugalėtojais fizikos srityje tapo prancūzas Alainas Aspectas, amerikietis Johnas F.Clauseris ir austras Antonas Zeilingeris – apdovanojimai jiems bus įteikti už „eksperimentus su susietais fotonais, Bello nelygybės pažeidimo nustatymą ir tapimą pradininkais kvantinės informacijos moksluose“.
Kaip teigia Nobelio komitetas, Alainas Aspectas, Johnas Clauseris ir Antonas Zeilingeris atliko revoliucinius eksperimentus, kuriuose naudojo susietas kvantines būsenas, kai dvi dalelės elgiasi kaip vienas vienetas, net jei jos yra atskirtos. Jų rezultatai atvėrė kelią naujoms technologijoms, pagrįstoms kvantine informacija.
Dabar tai jau yra didelė mokslinių tyrimų sritis, apimanti kvantinius kompiuterius, kvantinius tinklus ir saugų kvantinį šifruotą kvantinį ryšį.
Vienas iš svarbiausių šios raidos veiksnių yra tai, kad kvantinė mechanika leidžia dviem ar daugiau dalelių egzistuoti vadinamojoje susietoje (angl. entangled) būsenoje. Tai, kas nutinka vienai iš poroje esančių dalelių, lemia tai, kas nutinka kitai dalelei, net jei jos yra toli viena nuo kitos.
„Ilgą laiką buvo keliamas klausimas, ar koreliacija atsiranda dėl to, kad susijusios poros dalelės turi paslėptus kintamuosius, t. y. instrukcijas, kurios nurodo, kokį rezultatą jos turi duoti eksperimento metu. XX a. septintajame dešimtmetyje Johnas Stewartas Bellas sukūrė jo vardu pavadintą matematinę nelygybę. Ji teigia, kad jei yra paslėptų kintamųjų, koreliacija tarp didelio skaičiaus matavimų rezultatų niekada neviršys tam tikros vertės. Tačiau kvantinė mechanika numato, kad tam tikro tipo eksperimentai pažeis Bello nelygybę, todėl koreliacija bus stipresnė, nei būtų įmanoma kitu atveju“, – aiškina Nobelio komiteto atstovai.
Johnas Clauseris išplėtojo Johno Bello idėjas ir atliko praktinį eksperimentą. Kai jis atliko matavimus, šie patvirtino kvantinę mechaniką, nes aiškiai pažeidė Bello nelygybę. Tai reiškia, kad kvantinės mechanikos negalima pakeisti teorija, kurioje naudojami paslėpti kintamieji.
Po J.Clauserio eksperimento liko tam tikrų spragų. Alainas Aspectas sukūrė metodą, leidžiantį užpildyti svarbią spragą. Jis atrado būdą perjungti matavimo nustatymus po to, kai susijusi dalelių pora paliko savo šaltinį, todėl nustatymai, buvę jų išvykimo metu, negali turėti įtakos rezultatui.
Naudodamas ištobulintas priemones ir daug eksperimentų, Antonas Zeilingeris pradėjo naudoti susietąsias kvantines būsenas. Be kita ko, jo tyrimų grupė pademonstravo reiškinį, vadinamą kvantine teleportacija, kuris leidžia per atstumą perkelti kvantinę būseną iš vienos dalelės į kitą.
„Vis labiau aiškėja, kad atsiranda naujos kvantinės technologijos. Matome, kad laureatų darbas, susijęs su susietomis būsenomis, yra labai svarbus, net ne tik sprendžiant fundamentalius kvantinės mechanikos aiškinimo klausimus“, – sako Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Andersas Irbäckas.
Kaip ir kiekvienais metais, nugalėtojai pasidalins bendrą 10 milijonų Švedijos kronų (apie 927 000 eurų), kurie bus įteikti per Nobelio apdovanojimų ceremoniją Švedijoje gruodžio mėnesį.
Praėjusiais metais Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta už tyrimus sudėtingose fizikinėse sistemose, leidžiančiose nuspėti ir klimato kaitą.
