Genetinė palaikų analizė rodo, kad visi mirusieji buvo žydai aškenaziai – t. y. palikuonys žydų, kurie ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkūrę bendruomenes Šiaurės Europoje, daugiausia dabartinėje Vokietijoje ir Prancūzijoje (vėliau, XI-XIII a., daugelis aškenazių iš šių regionų persikėlė į Rytų Europą). O kiti tyrimai rodo, kad Norvičo aukos buvo nužudytos per antisemitinį pogromą, kurį 1190 m. mieste surengė kryžiuočiai, prieš išvykdami į kryžiaus žygį prieš musulmonus Jeruzalėje.
Be to, tyrimas suteikė mokslininkams retą galimybę ištirti žydų palaikus – religiniai įstatymai paprastai draudžia trikdyti žydų kapus – ir atskleidė, kad populiacinis sumažėjimas tarp aškenazių žydų tikriausiai įvyko šimtmečiais anksčiau, nei manyta.
„Kai jie buvo atkasti, nebuvo žinoma, kad tai yra žydai, – sako Londono universitetinio koledžo Žmogaus evoliucinės genetikos profesorius Markas Thomasas. – Vienintelė priežastis, dėl kurios dabar esame tvirtai įsitikinę, kad jie buvo žydai, yra genetinė analizė“.
M.Thomasas yra vienas iš rugpjūčio 30 d. žurnale „Current Biology“ paskelbto tyrimo, kuriame aprašomi naujausi palaikų tyrimai, vyresniųjų autorių.
Pirmieji kaulai buvo rasti 2004 m. per kasinėjimus Norviče statant prekybos centrą. Šis atradimas paskatino atlikti išsamų archeologinį vietovės tyrimą, kurio metu buvo atkastas viduramžių šulinys, kuriame buvo rasti sumaišyti mažiausiai 17 žmonių palaikai.
Kurį laiką palaikus saugojo Norfolko muziejų ir archeologijos tarnyba. Tačiau remiantis istoriniais pasakojimais apie antisemitines žudynes bei vis dažniau kylant įtarimams, kad aukomis galėjo būti žydai, 2013 m. jie buvo perlaidoti žydų kapinėse Norvičo pakraštyje, praneša BBC.
Liverpulio Johno Mooreso universiteto profesorė antropologė Caroline Wilkinson panaudojo palaikus, kad sukurtų dviejų aukų veidų rekonstrukcijas.
Krikščionių įvykdytos žudynės
Pirminis datavimas radioaktyviąja anglimi parodė, kad kaulai yra iš XI arba XII amžiaus, sako vyresnysis tyrimo autorius ir Londono gamtos istorijos muziejaus evoliucinės genetikos specialistas Ianas Barnesas.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad palaikai yra epideminės ligos protrūkio ar masinio bado aukų – todėl kūnai buvo greitai perlaidoti, sakė jis.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad visi jie turėjo panašius genetinius protėvius kaip ir dabartiniai žydai aškenaziai. O istoriniai tyrimai šių žmonių nužudymą sieja su 1190 m. Norviče kryžiuočių įvykdytomis žydų žudynėmis, kurias aprašė to meto kronikininkas Ralphas de Diceto.
„Daugelis tų, kurie skubėjo į Jeruzalę, buvo nusprendę pirmiausia imtis žydų, o tik po to įsiveržti į saracėnų (taip viduramžių krikščionys vadino musulmonus) žemes, – savo knygoje „Imagines Historiarum“, kuri buvo išleista apie 1200 m., rašo R.de Diceto. – Todėl vasario 6 d. [1190 m.] buvo išžudyti visi žydai, kurie buvo rasti savo namuose Norviče; kai kurie buvo pasislėpę pilyje.“
Viduramžių Norviče nuo 1137 m. gyveno klestinti žydų bendruomenė, daugelis jų buvo įsikūrę netoli šulinio, kuriame ir buvo rastos aukos, praneša BBC. Naujausiame tyrime pateikta istorinė išvada, kad jie greičiausiai buvo kilę iš aškenazių žydų, iš Ruano Normandijoje, kuriuos Vilhelmas Užkariautojas po 1066 m. pakvietė apsigyventi Anglijoje – neva tam, kad galėtų rinkti iš jų mokesčius monetomis, o ne žemės ūkio produktais, kaip paprastai būdavo mokami kaip mokesčiai jo naujoje karalystėje.
Dabar tyrėjai mano, kad 17 šulinyje rastų žmonių buvo šio smurtinio protrūkio, kurį prieš viduramžių Anglijoje gyvenusius žydus įvykdė kryžiuočiai, įsipareigoję vykdyti kampaniją Šventojoje Žemėje (dabartiniame Izraelyje), aukos.
Per Pirmąjį kryžiaus žygį krikščionių kariuomenė 1099 m. nugalėjusi miesto valdovus musulmonus užėmė Jeruzalę, vėliau iš Europos į Šventąją Žemę buvo surengti dar keli kryžiaus žygiai, kurių paskutinis baigėsi paskutiniajame XIII a. dešimtmetyje.
Pasak „Encyclopedia Britannica“, tokios antisemitinės žudynės viduramžių laikotarpiu Anglijoje ir kitose Europos dalyse buvo gana dažnas reiškinys.
Tarp Norvičo šulinyje rastų aukų buvo mažiausiai 11 vaikų, o trys iš aukų buvo seserys – viena jų buvo 5–10 metų amžiaus, kita – 10–15 metų amžiaus, o dar viena – jauna suaugusioji. I.Barnesas sako, kad šulinyje rasti žmonės, atrodo, buvo mirę dar prieš sumetant juos į šulinį.
Populiacinis sumažėjimas
Mokslininkai galėjo atlikti išsamią šešių šulinyje rastų asmenų DNR genominę analizę.
Nėra genetinio testo, kuris leistų nustatyti, ar asmuo yra žydas, ar ne – tačiau šių šešių asmenų genomų analizė parodė, kad jie turėjo tuos pačius genetinius protėvius, kaip ir daugelis šiandien gyvenančių žydų aškenazių – o tai rodo, kad jie taip pat buvo žydai aškenaziai, sakė M.Thomasas.
Šiuolaikinių aškenazių populiacijoje dažniau nei įprastai pasitaiko tam tikrų genetinių sutrikimų – pavyzdžiui, Tėja-Sachso liga ir kai kurie paveldimi vėžiniai susirgimai, teigia mokslininkas. Keturių Norvičo šulinyje buvusių žmonių genetika parodė tokį patį tokių sutrikimų dažnumą – nors aukų, iš kurių galima daryti tokias išvadas, yra labai nedaug.
Manoma, kad šių sutrikimų priežastis buvo populiacinis sumažėjimas (angl. genetic bottleneck), nutikęs maždaug prieš 600–800 metų, teigia mokslininkas. Tačiau sutrikimų dažnumas tarp šių aukų reiškia, kad populiacinis sumažėjimas turėjo įvykti daug anksčiau – galbūt jau vėlyvuoju Vakarų Romos imperijos etapu, nuo V a..
Tyrimo rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių istorinių palaikų temos, bet ir dėl to, kad istorinių genetinių duomenų apie šiuolaikines žydų populiacijas ir konkrečius genetinius sutrikimus, su kuriais jos susiduria, yra labai mažai.
„Nemanau, kad ateityje mus užplūs senovės aškenazių ar žydų genomų srautas, bet galvoju, kad jei atsiras daugiau duomenų, tai greičiausiai jie atkeliaus panašiu keliu, kokiu ėjome ir mes“, – teigia M.Thomasas.
Parengta pagal „Live Science“.
