„Įrengdami duomenų centrus po vandeniu, atsisakome elektra vykdomo aušinimo, kuris sudaro 40 proc. [duomenų centro] suvartojamos energijos, – sako iniciatyvą įgyvendinančios bendrovės „Subsea Cloud“ vienas iš įkūrėjų Maxie Reynoldsas. – Jei panaikinsite 40 proc. elektros energijos suvartojimo, tuo pačiu sumažinsite ir išmetamo anglies dioksido kiekį“.
Bendrovė „Subsea Cloud“ suprojektavo modulinį duomenų centrą, sudarytą iš plieno kapsulių, kurios yra laivų konteinerio dydžio. Kiekvienoje kapsulėje telpa 16 standartinių serverių spintų, kuriose savo ruožtu telpa apie 800 kompiuterių serverių. Modulinė konstrukcija reiškia, kad centrą galima padidinti iki šimtų modulių.
Skirtingai nei daugumoje sausumoje esančių duomenų centrų, serveriai kapsulėse yra tiesiogiai panardinti į specialų skystį, panašų į mineralinę alyvą, kuris nepraleidžia elektros srovės. Perteklinė serverių šiluma perduodama skysčiui, tada kapsulės sienelėms, o galiausiai – į aplinkinį vandenį.
Modulį įrengti padėtų įprastas laivas su dviem nuotoliniu būdu valdomais robotais ir povandeninio kasimo mašina. Serverius paprastai reikia keisti kas trejus-penkerius metus, ir tai būtų daroma periodiškai siunčiant laivą pakeisti kapsules.
Bendrovė jau anksčiau išbandė kapsulės prototipą su veikiančiais serveriais 3000 metrų gylyje. Kapsules tokiame gylyje įrengti nebūtina, tačiau jų gebėjimas išgyventi tokiomis sąlygomis turėjo parodyti, kad dizainas ir inžinerija yra patikimi.
Dabar „Subsea Cloud“ planuoja statyti savo pirmąjį komercinį duomenų centrą Port Andžele, Vašingtono valstijoje, 9 metrų gylyje – pradėdama nuo vienos kapsulės, esančios netoli uosto – ir galimai padidindama centro apimtį iki 100 kapsulių. Jame bus galima atlikti visas įprastas duomenų centro funkcijas – tokias kaip duomenų saugojimą ir skaičiavimų apdorojimą.
Bendrovė teigia, kad 1 megavato galios duomenų centrą po vandeniu galėtų įrengti už maždaug 700 000 JAV dolerių – palyginus, įprasta sausumoje esančių duomenų centrų kaina siekia apie 6 mln. dolerių.
Šilumos perteklius duomenų centre gali pakelti vandens temperatūrą artimiausioje apylinkėje, sako Johnas Abrahamas iš Sent Tomo universiteto Minesotoje. Tačiau tai turėtų „nereikšmingą poveikį vandenyno atšilimui“ ir iš tikrųjų galėtų padėti sumažinti pasaulinį atšilimą – nes sumažėtų energijos poreikis.
Šis startuolis nėra vienintelis, siekiantis įgyvendinti tokią idėją. Bendrovė „Beijing Highlander Digital Technology Company“ planuoja netoli Kinijos Hainano salos pastatyti povandeninį duomenų centrą, sudarytą iš 100 modulių. Kompanija 2021 m. jau yra išbandžiusi vieną modulį, kuriame telpa keturios serverių spintos.
„Microsoft“ taip pat svarstė tokią idėją, 2015–2020 m. vykdydama du atskirus eksperimentus – tačiau „Project Natick“ nebuvo pratęstas. „Projektą „Natick“ ir toliau naudosime kaip mokslinių tyrimų platformą, kad galėtume ištirti, išbandyti ir patvirtinti naujas duomenų centrų patikimumo ir tvarumo koncepcijas – pavyzdžiui, panardinimą į skystį“, – teigė „Microsoft Research“ direktorius Benas Cutleris.
Bendrovė „Subsea Cloud“ yra parengusi dar du projektus Meksikos įlankoje ir Šiaurės jūroje, kurių planuojamas eksploatavimo gylis – apie 213 metrų. Galiausiai planuojama povandeninių duomenų centrų serverius maitinti naudojant jūroje įrengtas vėjo turbinas.
Parengta pagal „New Scientist“.
