„BBC Rusija“ aprašė galimus pavojus, kylančius kovojant prie Zaporožės AE – ir konkrečias elektrinės dalis, kurioms gresia didžiausias smūgių pavojus.
Kovo pradžioje, antrąją karo savaitę, Rusija užgrobė Zaporožės atominę elektrinę, kuri pagamina iki penktadalio Ukrainos energijos. Prieš užimant elektrinę ir Energodaro miestą, greta AE esančią teritoriją ilgą laiką apšaudė Rusijos kareiviai. Viename iš administracinių pastatų kilęs gaisras tuo metu sukėlė didelį nerimą visame pasaulyje.
Nuo pat elektrinės užgrobimo Ukrainos valdžios institucijos ir Vakarų valstybės teigia, kad Rusijos kariuomenė vykdo apšaudymus iš atominės elektrinės teritorijos. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad Rusija naudojasi elektrine kaip karine baze, kad apšaudytų ukrainiečius – nes supranta, kad jie į tai nereaguos, nes kiltų pavojus atsitiktinai pataikyti į branduolinį reaktorių.
BBC pranešė, kad Rusijos kariuomenė ZAE dislokavo daug raketų paleidimo įrenginių, taip pat kitų ginklų ir įrangos. Maskva pripažino, kad Zaporožėje yra jos kariuomenė, tačiau neigia, kad iš elektrinės teritorijos vykdomi smūgiai – ir kaltina Ukrainą, kad ši kelia grėsmę branduoliniam objektui.
Ukrainos bendrovės „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas teigia, kad elektrinės teritorijoje yra iki 50 sunkiųjų karinių mašinų, įskaitant sprogmenų prikrautus sunkvežimius „Ural“ – ir iki 500 Rusijos karių.
Zaporožės atominės elektrinės darbuotojai BBC pasakojo, kad Rusijos kariuomenė praktiškai laiko juos įkaitais.
Rugpjūčio 18 d. Zaporožės AE darbuotojai, kurie vis dar prižiūri elektrinę (nors ją kontroliuoja Rusijos kariškiai) paskelbė kreipimąsi, kuriame prašoma tarptautinės bendruomenės „užkirsti kelią nepataisomiems dalykams“.
Ar gali nutikti „antrasis Černobylis“?
Potenciali branduolinio sprogimo Zaporožės AE grėsmė ir menamos jos pasekmės dažnai lyginamos su 1986 m. Černobylio avarija – didžiausia katastrofa branduolinės energetikos istorijoje. Tuo metu reaktoriaus sprogimas visiškai sunaikino vieną iš elektrinės energijos blokų ir į atmosferą išmetė didžiulį kiekį radioaktyviųjų medžiagų.
Tačiau lyginti užimtą Zaporožės AE su Černobylio AE nėra labai teisinga – vien jau todėl, kad šių elektrinių reaktorių tipai skiriasi.
Černobylio AE buvo naudojami RBMK tipo reaktoriai – grafito reaktoriai. Jų branduoliuose buvo daug grafito, kuris veikė kaip neutronų moderatorius (reguliuotojas). Dėl avarijos grafito strypuose kilo gaisras, kuris labai prisidėjo prie radiacijos plitimo. Dalis radioaktyvaus grafito buvo išmesta už aktyviosios zonos ribų, todėl patekti į reaktorių tapo daug sunkiau.
Zaporiožės AE naudojami VVER-1000 tipo reaktoriai (vandens-vandens reaktoriai). Grandininės urano dalijimosi reakcijos metu branduolinė energija paverčiama šilumine energija, kuri saugoma reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Šerdis nuolat aušinama vandeniu, kuris taip pat veikia kaip neutronų moderatorius. Iki aukštos temperatūros įkaitintas vanduo naudojamas garams gaminti, kurie tiekiami į elektrą gaminančias turbinas.
Todėl siurbliai reaktoriaus aušinimo kontūre turi nuolat cirkuliuoti vandenį – o kontūras apima ir patį reaktoriaus korpusą. Priešingu atveju temperatūra aktyviojoje zonoje gali pakilti tiek, kad išsilydytų kuro elementai (kaip atsitiko per Fukušimos avariją).
Zaporožės AE reaktorius neužima daug vietos ir yra bloko centre, o likusią erdvę užima kranai, kuro baseinai ir pagalbinės sistemos.
Svarbus skirtumas tarp Zaporožės AE ir Černobylio AE – ZAE reaktorius turi apsauginį gaubtą. Tai – didelė sandari betoninė konstrukcija su daugiau nei metro storio sienomis.
ZAE nuotraukose prie reaktorių matomi raudoni kupolai – tai yra apsauginis sluoksnis. Jis sukurtas taip, kad įvykus bet kokiai avarijai įrenginio viduje, visos radioaktyviosios medžiagos liktų viduje ir neišsisklaidytų.
Černobylio reaktorius nebuvo apsaugotas apsauginiu gaubtu, todėl visa radiacija dėl avarijos ir vėlesnės bloko griūties pateko į orą.
Palyginimui, 2011 m. įvykus avarijai Japonijos Fukušimos Daiichi branduolinėje elektrinėje, apsauginis gaubtas, kuriame buvo įrengtas elektrinės reaktorius, sulaikė apie 98 proc. radioaktyviųjų medžiagų – tad į orą pateko vos apie 2 proc. radioaktyviųjų medžiagų.
Ar apsauginė konstrukcija atlaikytų apšaudymą?
Apsauginis gaubtas, kuriame įrengtas ZAE reaktorius, turi ne tik sulaikyti radiaciją energijos bloko viduje, bet ir apsaugoti reaktorių nuo išorinio poveikio – tai gali būti tiek stichinės nelaimės, tiek lėktuvo kritimas, teroristiniai išpuoliai ir sprogimai.
Apsaugos priemonės turi tam tikrą saugumo ribą – tačiau ji nėra begalinė. Jei lengvojo orlaivio kritimas ar sprogimas šalia energijos bloko gali ir nepaveikti šios apsaugos, tai pakankamai galingas šaudmuo – pavyzdžiui, raketa ar bomba – gali ją pažeisti.
Ar apsauginio gaubto pažeidimas reiškia, kad bus pažeistas ir jame esantis reaktorius? Aleksandras Kupnyj, kuris 1988–2009 m. dirbo Černobylio AE, o taip pat kelerius metus dirbo ZAE, kur vadovavo dviejų blokų statybai, įsitikinęs, kad apsauginio gaubto pažeidimas nesukels staigaus reaktoriaus gedimo.
„Norint pažeisti reaktorių, šaudmuo turi labai tiksliai pataikyti į tą pačią vietą kelis kartus. Pirmieji vienas ar du sviediniai turėtų pramušti apsauginį apvalkalą, o kiti, pataikę į tą pačią skylę viduje, jau galėtų pažeisti reaktorių“, – vienoje iš „YouTube“ transliacijų aiškino A.Kupnyj.
Jei radioaktyviosios medžiagos išsiveržtų pro skylę apsauginiame sluoksnyje, bet kokiu atveju nuotėkis būtų mažesnis nei Černobylyje – ir avarijos mastas būtų kitoks, teigia ekspertas.
„Be abejo, toje vietoje bus tam tikra tarša. Tačiau tai bus vietinio masto, o ne pasaulinio masto katastrofa. Gali nukentėti žmonės – visų pirma elektrinės darbuotojai, Energodaro, Kamensko-Dniprovskio rajono ir Nikopolio gyventojai. Tai priklausytų nuo to, iš kur pučia vėjas“, – pabrėžia branduolinės fizikos specialistas.
Akivaizdu, kad didžiausias radioaktyviųjų medžiagų išmetimas įvyktų, jei būtų pažeista visų ZAE blokų apsauga ir paveikti reaktoriai. Tokio radioaktyvių dalelių išmetimo pasekmės priklausytų nuo vėjo greičio ir krypties: galėtų nukentėti Rytų Europos šalys, Baltarusija ir Rusijos pasienio regionai – Belgorodas, Rostovas, Kurskas, taip pat Rusijos aneksuotas Krymas.
„Apibendrinant, reaktorius ir branduolinė elektrinė yra gana sudėtingas įrenginys. Yra nemažai nelaimingų atsitikimų galimybių, ir tiesioginis smūgis į reaktoriaus apsauginį gaubtą nėra vienintelė galimybė“, – pokalbyje su BBC pažymėjo JT Nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas Pavelas Podvigas.
Ar svarbu, į kurį vienetą būtų smogta?
Iš viso ZAE yra šeši blokai. Šiuo metu veikia trys, tačiau ne visu pajėgumu – o vienas iš jų, kaip rugpjūčio 6 d. pranešė Ukrainos „Energoatom“, buvo sustabdytas po dieną prieš tai vykusio apšaudymo.
Likę trys neveikiantys blokai yra ne tiek prisotinti radionuklidais (radioaktyviaisiais elementais), todėl jei būtų pažeista apsauga, iš jų išsiskirtų mažiau teršalų. (Radionuklidai yra trumpaamžiai ir ilgaamžiai, skiriasi jų pusėjimo trukmė. Pavyzdžiui, jodo-131, galinčio sukelti vėžį, pusėjimo trukmė yra aštuonios dienos).
Per Černobylio avariją kuras liko veikiančiame reaktoriuje. Kuro sudėtyje susikaupė daug trumpaamžių ir ilgaamžių radionuklidų. Tačiau pirmosiomis dienomis po avarijos daugiausia radiacijos skleidė trumpaamžiai nuklidai, kurie tuo metu dar nebuvo spėję suirti, aiškina A.Kupnyj.
Zaporožės AE neaktyviuose trijuose blokuose trumpaamžiai nuklidai jau seniai sunyko, todėl jų spinduliuotės lygis yra mažesnis.
Rugpjūčio pradžioje dėl apšaudymo sustabdytame bloke kai kurie trumpaamžiai nuklidai – pavyzdžiui, jodas-131 – suiro, tačiau ne visi. Pavyzdžiui, cezio-134 pusėjimo trukmė yra dveji metai, o cezio-137 – 30 metų.
Kur dar ZAE yra radioaktyviųjų medžiagų?
Be reaktorių, radioaktyviųjų medžiagų yra ir panaudotame kure.
Panaudoto branduolinio kuro liekamasis aktyvumas dėl jame esančių radioaktyviųjų skilimo produktų vis dar yra gana didelis. Panaudotas kuras ir toliau gamina energiją – todėl pakeitus kurą, senasis pirmiausia patenka į vadinamąjį skilimo baseiną.
Zaporožės AE saugyklų baseinai yra apsauginio gaubto viduje. Panaudotas branduolinis kuras ten išlieka maždaug penkerius metus. Laikui bėgant temperatūra ir nuklidų radioaktyvumas mažėja, o po penkerių metų panaudotas branduolinis kuras iš saugojimo baseino perkeliamas į sausąją saugyklą.
Saugyklų baseinai taip pat yra pažeidžiama branduolinių elektrinių vieta. Juose visada turi būti vandens, kuris aušina radioaktyvias kuro rinkles. Jei baseine susidaro skylė – pavyzdžiui, dėl raketos smūgio – ir iš baseino išbėga vanduo, radionuklidų skleidžiama šiluma gali net uždegti panaudotą branduolinį kurą.
Toks gaisras ilgainiui gali sukelti gana didelį radioaktyviosios spinduliuotės išsiskyrimą, perspėja P.Podvigas.
„Tačiau reikia nepamiršti dviejų dalykų. Svarbiausia, kad ZAE saugyklos baseinas yra apsauginiame gaubte. Kitaip tariant, jis turi būti pasiektas. Jis turi būti pažeistas tam tikru būdu, kad visas vanduo iš jo pasišalintų pakankamai greitai. Jei skylė maža, galite tiesiog įpilti vandens į baseiną ir jis nedings. Svarbiausia, kad neišsisklaidytų aušinimo vanduo“, – sakė jis BBC.
Taip pat svarbu, prieš kiek laiko iš reaktoriaus buvo išimtas panaudotas branduolinis kuras. Jei jis ką tik iškrautas, jis vis dar yra itin karštas – todėl labai pavojingas. Jei jis stovi jau kelerius metus, mažai tikėtina, kad užsidegtų – net jei būtų paliktas be aušinimo.
Kas nutiktų, jei būtų smogta panaudoto branduolinio kuro saugyklai?
Zaporožės AE ypatybė yra ta, kad joje įrengta sausoji panaudoto branduolinio kuro saugykla. Panaudotas branduolinis kuras ten patenka po penkerių metų saugojimo baseine – kai atvėsta ir sumažėja jo aktyvumas.
Sausoji saugykla – tai dideli konteineriai, eilėmis sustatyti atviroje gamyklos teritorijos vietoje. Jie gali taip stovėti dešimtmečius.
Kitas galimas radioaktyvumo šaltinis – sausas sandėliavimas. Konteineriai neturi hermetiškos apsaugos, todėl jie gali būti pažeidžiami karinių veiksmų metu – nors ir egzistuoja tam tikra saugumo atsarga.
„Į juos nebuvo šaudoma raketomis, tačiau testavimų metu į juos buvo šaudoma iš granatsvaidžių. Jie suprojektuoti tikintis, kad bus naudojami transportavimui. Be to, kyla klausimas, kaip juos apsaugoti. Skaičiavimai buvo atliekami remiantis granatsvaidžio ir panašaus intensyvumo ugnimi bei kitais panašiais smūgiais. Tai reiškia, kad tai yra gana stabilios struktūros“, – aiškina P. Podvigas.
Jo teigimu, jei, pavyzdžiui, į objektą pataikytų raketa, radiacija pasklistų (nes panaudotame kure vis dar yra ilgaamžių nuklidų), tačiau plitimas būtų lokalus, 10–30 metrų atstumu.
Kadangi panaudotas kuras saugomas jau atvėsęs, smūgio metu jis neužsidegtų. Bet gaisro metu gali susidaryti oro srautas, kuris galėtų patekti į atmosferą ir joje išplisti.
„Bet tai būtų lokali problema. Žinoma, tai irgi nieko gero – bet tai yra kitokio lygio pavojus“, – teigia specialistas.
Patys konteineriai greičiausiai nebūtų pažeisti, tačiau jų kontrolės praradimas (o kontrolės ir stebėjimo sistemos jau yra pažeistos) gali turėti nenuspėjamų pasekmių, perspėja A. Kupnyj. „Tai blogai. Kai prarandame radiacijai pavojingo objekto kontrolę, visada būna blogai. Nežinome, kas vyksta tame konteineryje“ – sako jis.
Kokia yra elektros linijų pažeidimo rizika?
Zaporožės AE turi keturias perdavimo linijas. Mažiausiai dvi iš jų buvo išvestos iš rikiuotės dėl karo veiksmų. Pavasarį taip pat buvo pranešta, kad neveikia trečioji perdavimo linija. Šiuo metu nežinoma, kurios perdavimo linijos dar veikia.
Jei nustos veikti visos elektros linijos, teks stabdyti visus Zaporožės AE energijos blokus. Sustabdyti energijos blokai grėsmės nekelia, jei tik elektrinė turi elektros nuosavoms reikmėms.
Zaporožės atominės elektrinės inžinierius interviu BBC pasakojo, kad apšaudant elektrinę jau buvo pažeistos aukštos įtampos perdavimo linijos. Jei bus nutrauktos likusios linijos, reaktoriai pradės greitai įkaisti. Tokiu atveju galimi du įvykiai: arba elektrinę kontroliuojantys rusai sugebės perkelti elektrinės pajėgumus į savo elektros tinklą – arba branduolinės katastrofos grėsmė greitai ims augti.
Kas atsitiks, jei reaktorius bus išjungtas?
Norint paleisti naują, dar šaltą energobloką, atominėse elektrinėse įrengiami specialūs katilai. Jie generuoja šilumą, kad sušildytų įrangą prieš pradedant ją eksploatuoti.
Zaporožė ypatinga tuo, kad neturi savo katilinės, o šilumą gauna iš greta esančios šiluminės elektrinės, kuri yra galingiausia šiluminė elektrinė Ukrainoje. Todėl Zaporožės elektrinė didžiąją dalį energijos savo reikmėms gauna iš šiluminės elektrinės. Jei reaktorius atjungiamas nuo elektros energijos, gali nepavykti išlaikyti veikiančius siurblius, kurie aušina reaktoriaus aktyviąją zoną.
Būtent taip nutiko Fukušimos atominėje elektrinėje. Buvo įdiegtos aktyviosios zonos aušinimo sistemos, tačiau didžiulis cunamis jas sunaikino ir reaktorius liko be aušinimo. Nors jis buvo oficialiai sustabdytas, iš skilimo produktų vis tiek išsiskyrė pakankamai šilumos, kad aktyvioji zona išsilydytų.
Dėl aukštos temperatūros pradėjo gamintis vandenilis, kuris galiausiai sprogo. Dėl to ištrūko šiek tiek radioaktyviųjų medžiagų.
Atominėse elektrinėse esama atsarginių generatorių – jei dingtų elektra. Fukušimos atominėje elektrinėje šiuos generatorius taip pat išvedė iš rikiuotės cunamis.
Zaporožės gamykloje yra trys dyzeliniai generatoriai, visi – pramoninėje teritorijoje. Vienas atsarginis dyzelinis generatorius gali veikti maždaug parą, o labai taupant trys atsarginės dyzelinės stotys gali veikti ne ilgiau kaip keturias dienas.
Jei jie nustos veikti, o elektrinė vis dar neturės išorinės energijos, reaktoriaus aktyviosios zonos aušinimas bus neįmanomas. Tokiu atveju gali įvykti rimta avarija, įskaitant ir aktyviosios zonos išsilydymą, kaip atsitiko Fukušimoje.
„Žinoma, atominė elektrinė yra pritaikyta tam tikriems išoriniams poveikiams – tačiau nemanau, kad kas nors rimtai tikėjosi, jog reaktorius atsidurs karo zonoje“, – sako P.Podvigas.
Jei avarijos metu branduolys ar stazės baseinas būtų pažeistas pakankamai smarkiai – o taip pat būtų pažeistas apsauginis barjeras – neatmetama galimybė, kad tokios avarijos padariniai paliestų 100–200 km teritoriją, spėja jis: „O kai kurie silpnesni radiacinio fono padidėjimai galėt būti juntami ir daug toliau. Tai priklausytų nuo vėjo.“
„Nenorėčiau piešti labai niūraus vaizdo – tačiau kita vertus, reikia suprasti, kad radioaktyvioji tarša gali turėti gana rimtų pasekmių“, – sako ekspertas.
„Nemanau, kad šis fonas iš karto sukeltų žmonių mirtį. Tačiau akivaizdu, kad ekonominė žala būtų padaryta, nes būtų sukurta uždraustoji zona. Pasekmės galėtų pasireikšti ne iš karto – tačiau ilgainiui jos galėtų būti labai rimtos“, – įspėja jis.
Parengta pagal BBC.
