Nors šie vaistai buvo naudingi, paprastai sukeldavo nemažai komplikacijų, o į tai žvelgti reikėtų kritiškai.
Tai puikus priminimas, kad vaistas, kuris šiandien atrodo stebuklingas, rytoj gali sukelti daug problemų.
1. Anestezija
XVII a. pabaigoje anglų chemikas Josephas Priestley sukūrė dujas, kurias pavadino „flogistiniu azoto oru“ (azoto oksidu). Anglų chemikas Humphry Davy manė, kad šias dujas buvo galima naudoti kaip skausmo malšinimo priemonę atliekant operacijas, tačiau vietoj to jas pradėta naudoti pramoginiais tikslais.
Tik 1834 m. buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas. Tada prancūzų chemikas Jeanas-Baptiste'as Dumas naująsias dujas pavadino chloroformu. Škotijos gydytojas Jamesas Youngas Simpsonas 1847 m. panaudojo jį gimdymui palengvinti.
Netrukus anestezija pradėta plačiau naudoti chirurginių operacijų metu, todėl po operacijos žmonės atsigaudavo greičiau. Kol anestezija nebuvo pradėta naudoti, pacientai operacijų metu dažnai mirdavo nuo skausmo sukelto šoko.
Tačiau bet koks vaistas, dėl kurio žmonės praranda sąmone, gali ir pakenkti. Net ir šiuolaikiniai anestetikai slopina nervų sistemą ir yra pavojingi.
2. Nitroglicerinas
Nitroglicerinas buvo išrastas 1847 m. ir kaip galingiausia galingiausia pasaulyje sprogstamoji medžiaga pakeitė paraką. Tai taip pat buvo pirmasis šiuolaikinis vaistas, skirtas krūtinės anginai – su širdies ligomis susijusiam krūtinės skausmui – gydyti.
Šios sprogstamosios medžiagos veikiami fabrikų darbininkai pradėjo skųstis galvos skausmais ir veido raudoniu. Taip atsitiko todėl, kad nitroglicerinas yra vazodilatatorius – jis plečia (atveria) kraujagysles.
Londono gydytojas William Murrellis pats eksperimentavo su nitroglicerinu ir išbandė jį su savo pacientais, sergančiais krūtinės angina. Jiems beveik iš karto palengvėjo.
Nitroglicerinas milijonams žmonių, sergančių krūtinės angina, suteikė galimybę gyventi palyginti normalų gyvenimą. Jis taip pat buvo kraujospūdį mažinančių vaistų, beta adrenoblokatorių ir statinų pradininkas. Šie vaistai pailgino vidutinę gyvenimo trukmę Vakarų šalyse.
Tačiau dėl pailgėjusio žmonių gyvenimo dabar dažniau mirštama nuo vėžio ir kitų neinfekcinių ligų. Taigi paaiškėjo, kad nitroglicerinas netikėtai pakeitė pasaulį.
3. Penicilinas
Tai, kas 1928 m. nutiko škotų gydytojui Aleksandrui Flemingui – tikrų tikriausia klasikinė atsitiktinio vaistų atradimo istorija.
A.Flemingas išvyko atostogauti ir ant savo laboratorijos stalo augti paliko streptokoko bakterijų. Grįžęs pamatė, kad kažkoks ore esantis pelėjūnas (grybelinis teršalas) sustabdė streptokokų augimą.
Australų patologas Howardas Florey ir jo komanda stabilizavo peniciliną ir atliko pirmuosius eksperimentus su žmonėmis. Gavus amerikiečių finansavimą, penicilinas buvo pradėtas gaminti masiškai ir pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą. Juo buvo gydomi tūkstančiai karių.
Penicilinas ir jo palikuonys itin sėkmingai gydo ligas, nuo kurių kadaise mirė milijonai žmonių. Tačiau dėl plačiai paplitusio jų vartojimo atsirado vaistams atsparių bakterijų padermių.
4. Kontraceptinės tabletės
1951 m. JAV gimstamumo kontrolės šalininkė Margaret Sanger paprašė mokslininko Gregory Pincuso sukurti veiksmingą hormoninį kontraceptiką, kurį finansuos Katharine McCormick.
G.Pincusas nustatė, kad progesteronas padeda sustabdyti ovuliaciją, ir tuo pasinaudojo kurdamas bandomąją tabletę. Klinikiniai tyrimai buvo atliekami su pažeidžiamomis moterimis, ypač Puerto Rike – nežinia, ar moterys apie tyrimą buvo pakankamai informuotos ir ar sutiko jame dalyvauti, taip pat nebuvo žinoma, kokie šalutiniai poveikiai joms gali pasireikšti.
Naująjį vaistą 1960 m. įmonė „GD Searle & Co“ išleido į rinką pavadinusi „Enovid“ – tam buvo gautas JAV Maisto ir vaistų administracijos leidimas. Jis buvo suteiktas, nes tuo metu nėštumas suvoktas kaip didelė rizika. Tuo tarpu šalutiniais poveikiais (kraujo krešėjimu ar insultu) taip susirūpinta nebuvo.
Prireikė dešimties metų, kol buvo įrodytas ryšys tarp geriamųjų kontraceptikų vartojimo ir rimtų šalutinių poveikių. Po 1970 m. JAV vyriausybės atlikto tyrimo hormonų kiekis tabletėse buvo smarkiai sumažintas. Taip pat prie vaisto buvo pridedamas pacientui skirtas informacijos lapelis – toks, kokį dabar randame kiekvienoje receptinių vaistų pakuotėje.
Kontracepcinės tabletės sukėlė didelius pasaulinius demografinius pokyčius: sumažėjo šeimos ir padidėjo pajamos, nes moterys vėl pradėjo dirbti. Tačiau vis dar kyla klausimų, kaip medikai eksperimentavo su moterų kūnais.
5. Diazepamas
Pirmąjį benzodiazepiną, nervų sistemą slopinantį preparatą, pavadintą „Librium, 1955 m. sukūrė ir pardavė vaistų kompanija „Hoffmann-La Roche“.
Šis ir panašūs vaistai nebuvo parduodami kaip „vaistai“ nuo nerimo. Priešingai, jie turėjo padėti žmonėms įsitraukti į psichoterapiją, kuri buvo laikoma tikruoju problemos sprendimu.
1959 m. lenkų kilmės amerikiečių chemikas Leo Sternbachas ir jo mokslinių tyrimų grupė chemiškai pakeitė „Librium“ ir pagamino daug stipresnį vaistą. Tai buvo diazepamas, nuo 1963 m. pardavinėjamas kaip „Valium“.
Tokie pigūs, lengvai prieinami vaistai daug ką pakeitė. Nuo 1969 m. iki 1982 m. „Valium“ buvo daugiausiai parduodamas vaistinis preparatas Jungtinėse Valstijose. Šie vaistai sukūrė streso ir nerimo valdymo vaistais kultūrą.
„Valium“ nutiesė kelią šiuolaikiniams antidepresantams. Šių naujesnių vaistų buvo sunkiau (tačiau įmanoma) perdozuoti, be to, jie sukeldavo mažiau šalutinių poveikių. Pirmasis SSRI, arba selektyvusis serotonino reabsorbcijos inhibitorius, buvo fluoksetinas, nuo 1987 m. pardavinėjamas kaip „Prozac“.
Straipsnio autorė – Vakarų Australijos universiteto Biomedicinos mokslų mokyklos Farmakologijos, moterų sveikatos, lektorė Philippa Martyr.
Parengta pagal „IFL Science“.
