Naujasis tyrimas pradėtas 2020 m. pradžioje, netrukus po to, kai prasidėjo pandemija. Tyrėjų komanda domėjosi, ar galima panaudoti ant riešo esančio sveikatos stebėjimo įrenginio duomenis, siekiant užfiksuoti nedidelius žmogaus gyvybinių požymių pokyčius, kurie pasireiškia prieš prasidedant COVID-19.
Iš jau vykusio sveikatos stebėjimo tyrimo buvo atrinkti maždaug 1000 jaunų dalyvių. Jie buvo aprūpinti ant riešo nešiojamu prietaisu – „Ava“ apyranke. Prietaisas buvo dėvimas naktį ir kas 10 sekundžių matavo širdies ritmą, kvėpavimo dažnį, odos temperatūrą, širdies ritmo pokyčius ir kraujotaką. Įprastai ši apyrankė dėl galimybės realiuoju laiku stebėti šių penkių sveikatos rodiklių pokyčius naudojama sekti moters vaisingumo ciklui.
Per metus trukusį tyrimą 11 proc. tiriamųjų nustatytas laboratoriškai patvirtintas COVID-19. Maždaug pusė šių užsikrėtusiųjų dar mėnesį prieš užsikrėtimą dėvėjo apyrankę, tad tyrėjai turėjo pakankamai sveiktos duomenų, padėjusių jiems sukurti algoritmą, kuris dar ankstyviausiose ligos stadijose geba aptikti nežymius pokyčius.
Prieš pat pasireiškiant COVID-19 simptomams, buvo pastebėti žymūs visų penkių apyranke matuojamų sveikatos rodiklių pokyčiai. Ypač reikšmingi buvo širdies ritmo, širdies ritmo kintamumo ir riešo odos temperatūros pokyčiai.
Naujas mašininio mokymosi algoritmas buvo apmokytas pagal 70 proc. COVID-19 užsikrėtusiųjų tiriamųjų duomenis – o vėliau išbandytas su likusiais 30 procentų. Stebėtina, kad algoritmas tiksliai nustatė 68 proc. teigiamų COVID-19 atvejų. Tai padaryti jam pavyko dvi dienos prieš pasireiškiant bet kokiems simptomams.
„Dėvimų jutiklių technologija – lengvai naudojamas ir nebrangus metodas, leidžiantis asmenims stebėti savo sveikatą ir savijautą pandemijos metu, – naujajame tyrime daro išvadą mokslininkai. – Mūsų tyrimas parodo, kaip šie prietaisai, dirbdami išvien su dirbtiniu intelektu, gali praplėsti personalizuotos medicinos ribas ir nustatyti ligas dar iki pasireiškiant simptomams. Tokiu būdu potencialiai gali būti sumažinamas viruso perdavimas bendruomenėse“.
Sumanymas, kad dėvimosios sveikatos priežiūros priemonės galėtų nustatyti infekcines ligas prieš pasireiškiant simptomams, nėra naujas. Praėjusiais metais paskelbtame įdomiame tyrime ši idėja buvo išbandyta tiriant gripo ir peršalimo ligas.
Šiame tyrime kelios dešimtys jaunų savanorių buvo užkrėsti rinovirusu arba gripo virusu (H1N1). Kelias dienas po užkrėtimo naudojantis fizinės būklės stebėjimo prietaisu buvo stebimi keli jų sveikatos rodikliai. Tyrimo metu nustatyta, kad likus maždaug 24 valandoms iki simptomų pasireiškimo, užsikrėtimą galima aptikti remiantis nešiojamų sveikatos priežiūros priemonių duomenimis – ir taip pat maždaug 90 proc. tikslumu nuspėti vėlesnių užsikrėtimų sunkumą.
Šio naujojo tyrimo autorius Davidas Conenas teigė, kad užsikrėtimų aptikimo galimybės derinant pažangius algoritmus su realiuoju laiku gaunamais dėvimųjų įrenginių sveikatos duomenimis yra daug žadančios. Dabar jo komanda atlieka didesnį tyrimą, kuriame COVID-19 aptikimo sistema išbandoma su 20 000 tiriamųjų. Šio tyrimo rezultatų tikimasi sulaukti vėliau šiais metais.
„Faktas, kad tokį medicinos prietaisą galima naudoti visai kitaip, nei įprasta, rodo, kad dėvimųjų prietaisų ateitis daug žadanti, – sakė D.Conenas. – Tai susiję ne tik su COVID-19. Ateityje kažkuo susirgus tokie prietaisai galėtų padėti taikyti prevencinį gydymą ir užkirsti kelią didelėms komplikacijoms“.
Naujasis tyrimas paskelbtas žurnale „BMJ Open“.
Parengta pagal „New Atlas“.
