Trys kalavijo dalys buvo rastos Jåttå/Gausel vietovėje Stavangeryje – vietovėje, kuri garsėja 1883 m. aptiktu „Gauselio karalienės“ kapu.
Pastarasis kapas laikomas vienu turtingiausių vikingų epochos moterų palaidojimų – jame buvo sidabrinių ir bronzinių sagčių, sidabrinių apyrankių, žiedų, perlų, peilių, antkaklių ir baldų, maisto gaminimo įrangos ir relikvijoriaus dalių, kurių dauguma atkeliavo iš Britų salų.
Paklūstant Norvegijos įstatymams, apie kalaviją buvo pranešta valdžios institucijoms ir radinys buvo išsiųstas į Stavangerio universiteto Archeologijos muziejų – tolesniems tyrimams ir konservavimo darbams.
Nors kalavijo geležtės nerasta, rankena turi unikalias aukso ir sidabro detales bei paauksuotus elementus, būdingus geležies amžiaus ir vikingų epochos (550–1050 m.) stiliui.
Rankenoje taip pat yra geometrinių figūrų, pagamintų iš sidabro, sukurtų vadinamąja juodinimo (niello) technika, naudojant metalų mišinį, kad sidabre atsirastų juodos juostelės. Panašių kalavijų Norvegijoje rasta tik 20 – iš maždaug 3000 vikingų kalavijų radinių.
Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus archeologė Zanette Glørstad teigia, kad technika yra labai aukštos kokybės, o dėl gausaus ir sudėtingo dekoro bei ypatingo kryžminės apsaugos formavimo tai yra išties unikalus radinys.
Tokio tipo kalavijų pavyzdžių rasta tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje, tačiau Norvegijoje jų labai nedaug – todėl galima daryti prielaidą, kad kalavijas greičiausiai buvo importuotas.
Nors gali būti, kad kalavijas buvo kopija, pagaminta aukštos kvalifikacijos vietinių kalvių, dekoro elementai leidžia manyti, kad jis vis dėlto buvo nukaltas ir pagamintas Prancūzijoje arba Anglijoje, apie 800 m.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
