„Šio bandymo tikslas buvo palydovą, skriejantį žemojoje Žemės orbitoje, tuo pačiu metu sekti iš Europos kosmoso agentūros optinio ryšio bazėje esančios stoties ir iš lietuvių sukurtos mobilios lazerinio ryšio stoties bei priimti iš palydovo siunčiamą lazerinį signalą, – sako Europos kosmoso agentūros Optinių technologijų sekcijos vadovas Clemensas Heese. – Džiaugiuosi, kad galime bendradarbiauti su šia įmone. Tai puiki galimybė kartu įgyti naujų žinių ir surinkti daug vertingų duomenų palyginant kaip dirba didelė, stacionari lazerinio ryšio priėmimo stotis ir kompaktiška, lengvai transportuojama tokios pat paskirties „Astrolight“ sukurta stotis.
Šiuo bendradarbiavimu džiaugiasi LR ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Sveikiname dar vieną mūsų šalies mokslo ir verslo laimėjimą kosmoso srityje – pirmą kartą sėkmingai atliktas bendras Europos kosmoso agentūros ir lietuvių bendrovės bandymas. Neslepiame savo ambicijų per artimiausius penkerius metus dešimteriopai padidinti kosmoso sektoriaus indėlį į mūsų šalies ekonomiką – nuo dabartinio 0,1 proc. iki 1 proc. BVP. Kosmosas tampa viena prioritetinių sričių Europoje ir Lietuvai svarbu nebūti pasyvia šios transformacijos stebėtoja. Mūsų šalis turi visas galimybes tapti pažangiosiomis technologijomis grindžiamų kosmoso srities paslaugų, gaminių ir technologijų tiekėja bei naudotoja.“
„Mes esame patenkinti bandymo rezultatais. Sugebėjome lazerinį signalą iš palydovo sėkmingai sufokusuoti į mobiliosios stoties detektorių, – sako bendrovės vadovas ir vienas iš jos įkūrėjų Laurynas Mačiulis. – Mūsų įranga turėjo būti itin tiksli: šviesa, kuri keliauja maždaug du tūkstančius kilometrų nuo palydovo iki mūsų priėmimo stoties, patenka į jos teleskopą, kurio optomechaninė sistema turi užtikrinti, kad visa šviesa būtų suvedama į maždaug plauko storio šviesolaidį palydovui skrendant 7,9 kilometrų per sekundę greičiu. Mums pavyko visa tai padaryti.“
Paklaustas, kaip vertina bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra, L. Mačiulis tvirtina, kad ši agentūra padeda tokioms įmonėms diegti inovatyvias kosmoso technologijas ankstyvame jų plėtros etape, kai yra didžiausia rizika ir didžiausios išlaidos. Mūsų šalies įmonės, Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros nare, įgauna teisę ir sąlygas dirbti su ja diegiant tokias inovacijas į rinką. Šis bandymas ir bendradarbiavimas – pirmas realus tai įrodantis žingsnis, atveriantis galimybes tolesnėms bendroms veikloms.
C. Heese, Europos kosmoso agentūros atstovas, paprašytas pakomentuoti mitą, kad kosmoso industriją Europoje gali plėtoti tik didžiosios šalys narės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, negailėjo padrąsinimų lietuviams sakydamas, kad nors Lietuva yra maža šalis, tačiau joje sukurta stipri akademinė bendruomenė bei aukštųjų technologijų kompanijų ekosistema, ypač lazerių pramonėje. Apie lietuvių kompetencijas šioje srityje žino visi, taip pat ir dirbantieji kosmoso industrijoje.
2019 m. lapkritį Fizinių ir technologijos mokslų centro ir „Vilnius Tech“ mokslininkų įsteigta bendrovė kuria laisvos erdvės optinio ryšio sistemas, pasižyminčias didesniu saugumu ir duomenų pralaidumu, palyginti su radijo ryšio priemonėmis. Bendrovė šiuo metu rengiasi kurti lazerinio palydovinio ryšio sistemą, kuri būtų naudojama žemojoje Žemės orbitoje, o ateityje ir visoje Saulės sistemoje siekiant užtikrinti ryšį misijoms į kitas planetas.
