susirgo COVID-19, pranešė Vilniaus universitetas (VU).
Jo vizitas Lietuvoje ir paskaita nukelta į rudenį.
W.D.Phillipsas turėjo dalyvauti pirmadienį prasidedančioje Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencijoje.
Joje mokslininkas ketino skaityti viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“, pranešė Vilniaus universitetas.
Nobelio premijos laureatas, JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W.D.Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais.
1988 metais jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba.
Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais būdus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. Už tai W.D.Phillipsui su kolegomis Claude'u Cohenu-Tannoudji ir Stevenu Chu 1997 metais skirta Nobelio premija.
„Minėti fizikų laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bose. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė-Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šios būsenos atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą. Šaltųjų atomų tyrimai yra svarbūs sparčiai besivystančiai kvantinei informatikai, labai tiksliems matavimams ir daugeliui kitų sričių“, – teigiama VU pranešime.
Keturioliktąją Europos atomų, molekulių ir fotonų konferenciją organizuoja VU ir Europos fizikų draugija ir Lietuvos fizikų draugija.
