Tad apie jos pomėgius, tikslus, požiūrį į mokslą ir pasaulį Lrytas.lt ir kalbėjosi su konkurso finaliste.
– Kodėl ir kaip sugalvojai dalyvauti konkurse?
– Apie konkursą aš sužinojau iš sesės – ji atsiuntė žinutę ir paklausė, ar aš nenorėčiau šiame konkurse dalyvauti. Perskaičiusi konkurso nuostatas, nusprendžiau pabandyti. Kadangi konkursas buvo mokslo populiarinimo, pagalvojau, kad galbūt ir kitiems bus įdomu sužinoti apie Dysono sferą.
– Kodėl rašinio tema pasirinkai būtent Dysono sferą? Kaip pati sužinojai apie tokį dalyką?
– Pasirinkimą lėmė tai, kad ieškojau temos, kuria konkurse dar nebuvo rašyta. Apie Dysono sferą sužinojau iš vaizdo klipo, kuriame buvo pasakojama, kaip sferą pastatyti ir kam ją būtų galima panaudoti. Šis „Kurzgesagt“ vaizdo klipas mane taip sudomino, kad net užsisakiau plakatą su Dysono sfera. Jis ir dabar kabo mano kambaryje.
– Kuo tau įdomus mokslas? Kurios mokslo sritys labiausiai patinka?
– Man mokslas įdomus tuo, kad jisžadina vaizduotę ir turi atsakymus į daugybę klausimų. Labiausiai iš mokslo sričių man patinka astronomija, bet taip pat domiuosi dirbtiniu intelektu ir kitų technologijų naujienomis. Man patinka šios mokslo sritys, nes jos daug atrandama, technologijos keičia žmonių gyvenimus, o gražios astronominių objektų nuotraukos tiesiog pakeri.
– Įteikiant prizą minėjai, kad mėgsti mokslinę fantastiką. Kodėl? Kokie kūriniai mėgstamiausi?
– Mėgstu mokslinę fantastiką, nes ji pateikia įdomių idėjų, taip pat šis žanras stebina, jame dažnai būna nuotykių. Mėgstamiausia mano knyga yra Douglas Adamso „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“, taip pat mėgstu žiūrėti „Rick and Morty“.
Manau, kad man šie kūriniai patiko dėl to, kad juose kalbama apie kosmosą ir ateivius, vieną iš mano mėgstamiausių temų. Juk visada smalsu tai, kas ne iki galo žinoma ir ištirta. Kas šiuo metu mums atrodo neįtikėtina ir stebuklu, gal po kurio laiko taps įprastais dalykais.
– Jei turėtum galimybę persikelti gyventi į vienintelio fantastinio kūrinio pasaulį – koks kūrinys tai būtų?
– Manau, persikelčiau į „Rick and Morty“ pasaulį – nes šiame seriale yra daugybė alternatyvių visatų ir vienoje iš jų Žemė yra galaktikos federacijos narė, dėl to toje Žemėje yra kosminio turizmo biuras ir ją lanko ateiviai. Galėčiau su kokiu pasikalbėti, pamatyti nežemiškas technologijas. Taip pat norėčiau pažiūrėti tarpdimensinę kabelinę televiziją – nes joje rodo labai juokingas laidas ir reklamas.
– Ar jau turi kokių planų ar siekių, ką norėtum veikti ateityje?
– Norėčiau studijuoti perspektyvioje mokslo kryptyje. Manau, kad mano darbas bus susijęs su technologijomis ir (arba) žmogaus organizmu.
– Kokios, tarkime, keturios mokslo ar tyrimų kryptys, tavo nuomone, taps svarbiausiomis per artimiausius 20 metų? Kodėl?
– Manau, kad artimiausius per 20 metų mums dar neatsiras pakankamai gerų sąlygų tyrinėti kosmosą, todėl svarbiausios mokslo tyrimų kryptys bus nukreiptos į naudą Žemėje.
Manau, kad klimato atšilimo sulėtinimo tyrimai užims labai svarbią vietą – nes klimato kaita kelia didžiulę grėsmę pasauliui. Jau dabar, kai atsakinėju į šį klausimą (birželio 16 diena), Prancūzijoje +30 laipsnių šilumos. Jeigu taip temperatūra kils ir toliau, Žemė gali tapti netinkama vieta gyventi.
Taip pat reikšminga bus ir robotika, kartu su dirbtinio intelekto studijomis – nes robotai galės už žmones nudirbti sudėtingus, monotoniškus ar blogai apmokamus darbus, o dirbtinis intelektas galės išmokti vairuoti automobilius, pildyti dokumentus ir atlikti kitas užduotis.
Gali būti, kad labai aktualūs bus ir žmogaus smegenų tyrimai – nes smegenų kompiuteriai galės padėti po sunkių fizinių traumų, taip pat galėsime padidinti savo galimybes, dirbti daug darbų vienu metu.
– Vieni sako, kad mokslas gali padaryti pasaulį geresniu, kiti – kad prikurti įrankių tam pasauliui sugadinti ar net sugriauti. Kokia tavo pozicija šiuo klausimu?
– Manau, kad mokslas gali pagerinti pasaulį, bet pažanga turi savo kainą. Tikėkimės, kad ji nebus labai didelė.
– Jei turėtum galimybę nukeliauti laiko mašina, kurią kelionės kryptį rinktumeis – praeitį ar ateitį?
– Keliaučiau maždaug šimtą metų į ateitį. Būtų įdomu sužinoti, kaip atrodys Lietuvos miestai po tiek daug laiko – o taip pat prognozuojama, kad tada Lietuvoje vyks visiškas Saulės užtemimas. Smalsu!
– Jei turėtum galimybę nuskristi į Marsą, bet iš anksto būtų aišku, kad nebūtų galimybės grįžti į Žemę – ar skirstum?
– Neskrisčiau – nes Marsas nėra pati geriausia vieta gyventi, ten trūksta infrastruktūros. Taip pat pasiilgčiau Žemės.
– Ko palinkėtum Lrytas.lt skaitytojams?
– Palinkėčiau sekti mokslo naujienas, tausoti gamtą, mėgautis vasara ir nesukaisti :).
