Tai buvo nedidelis tyrimas – tik 18 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų, iš kurių kiekvienas vartojo tą patį vaistą. Tačiau rezultatai buvo stulbinantys. Vėžys išnyko visiems pacientams, ir dabar neaptinkamas nei fiziniu tyrimu, nei endoskopija, nei PET skenavimu, nei MRT skenavimu.
Neseniai žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto straipsnio, kuriame aprašomi rezultatai, autorius dr. Luisas A. Diazas jaunesnysis iš „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centro sako, kad jam nėra žinoma apie jokį kitą tyrimą, kuriame gydymas visiškai sunaikino vėžį visiems gydytiems pacientams.
„Manau, kad tai pirmas toks atvejis vėžio istorijoje“, – sako daktaras.
Tyrime nedalyvavęs storosios žarnos vėžio specialistas Dr. Alanas P.Venookas iš Kalifornijos universiteto San Franciske teigia, kad jis taip pat mano, jog tai pirmas toks atvejis. Visiška remisija kiekvienam pacientui yra „negirdėtas dalykas“, sako jis.
Tiesiosios žarnos vėžiu sergantys pacientai susiduria varginančiu gydymu – chemoterapija, spinduline terapija o taip pat patiria gyvenimą keičiančią operaciją, dėl kurios gali likti žarnyno, šlapimo ir lytinių organų sutrikimų. Kai kuriems jų prireikia kolostominių maišelių.
Į tyrimą 18 pacientų įsitraukė manydami, kad jam pasibaigus, jiems irgi teks atlikti šias procedūras – nes niekas nesitikėjo, kad augliai išnyks. Tačiau jų laukė staigmena: jokio tolesnio gydymo neprireikė.
„Buvo daug laimės ašarų“, – pasakoja „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centro onkologė daktarė Andrea Cercek – viena iš straipsnio, kuris buvo pristatytas sekmadienį Amerikos klinikinės onkologijos draugijos metiniame susitikime, bendraautorių.
Dr. A.Venookas priduria, kad nė vienas pacientas nepatyrė kliniškai reikšmingų komplikacijų.
Vidutiniškai vienas iš penkių pacientų patiria kokią nors nepageidaujamą reakciją į tokius vaistus, kokius vartojo šie pacientai – dostarlimabą, vadinamąjį kontrolinio taško inhibitorių. Vaistai buvo skiriami kas tris savaites šešis mėnesius, o viena jų dozė kainavo apie 11 000 JAV dolerių. Vaistas demaskuoja vėžines ląsteles, todėl imuninė sistema gali jas atpažinti ir sunaikinti.
Nors dauguma nepageidaujamų reakcijų yra lengvai įveikiamos, net 3–5 proc. pacientų, vartojančių kontrolinio taško inhibitorius, patiria sunkesnes komplikacijų, dėl kurių kai kuriais atvejais pasireiškia raumenų silpnumas ir sunkumai ryjant bei kramtant.
Dr. A.Venookas sako, kad reikšmingo šalutinio poveikio nebuvimas reiškia, jog „arba jie gydė nepakankamai pacientų, arba šie vėžiai buvo tiesiog kitokie“.
Tyrime nedalyvavusi dr. Hanna K.Sanoff iš Šiaurės Karolinos universiteto Linebergerio kompleksinio vėžio centro tyrimą pavadino „nedideliu, bet įtikinamu“. Tačiau ji teigia, kad nėra aišku, ar pacientai pasveiko.
„Labai mažai žinoma, kiek laiko reikia, kad būtų galima išsiaiškinti, ar klinikinis atsakas į dostarlimabą prilygsta išgijimui“, – redakciniame straipsnyje teigė ji.
Harvardo medicinos mokyklos storosios žarnos vėžio ekspertė dr. Kimmie Ng sako, kad nors rezultatai yra „nuostabūs“ ir „beprecedentiniai“, juos reikės pakartoti.
Įkvėpimą atlikti tiesiosios žarnos vėžio tyrimą suteikė 2017 m. dr L.Diazo vadovautas klinikinis tyrimas, kurį finansavo vaistų gamintojai „Merck“. Jame dalyvavo 86 žmonės, sergantys metastazavusiu vėžiu, atsiradusiu įvairiose kūno vietose. Tačiau visi vėžiniai susirgimai turėjo bendrą geno mutaciją, kuri neleido ląstelėms ištaisyti DNR pažeidimų. Tokios mutacijos pasitaiko 4 proc. visų vėžiu sergančių pacientų.
Šiame tyrime dalyvavę pacientai iki dvejų metų vartojo „Merck“ kontrolinio taško inhibitorių – pembrolizumabą. Maždaug trečdalio ar pusės pacientų augliai sumažėjo arba stabilizavosi, ir jie išgyveno ilgiau. Navikai išnyko 10 proc. tyrimo dalyvių.
Tai paskatino A.Cercek ir L.Diazą iškelti klausimą: kas nutiktų, jei vaistas būtų pradėtas vartoti daug anksčiau, kol vėžys dar nespėjo išplisti?
Jie nusprendė ištirti pacientus, sergančius lokaliai išplitusiu tiesiosios žarnos vėžiu, t. y. turinčius navikų, išplitusių tiesiojoje žarnoje ir kartais limfmazgiuose, bet ne kituose organuose. Dr. A.Cercek pastebėjo, kad chemoterapija nepadeda daliai pacientų, kuriems buvo nustatytos tos pačios mutacijos, kuriomis sirgo 2017 m. tyrimo pacientai. Užuot gydymo metu mažėję, jų tiesiosios žarnos navikai augo.
Galbūt imunoterapija kontrolinių taškų inhibitoriumi leistų tokiems pacientams išvengti chemoterapijos, spinduliavimo ir operacijos?
Dr. L.Diazas ėmė teirautis kontrolės taškų inhibitorius gaminančių įmonių, ar jos galėtų paremti nedidelį tyrimą. Šios atsisakė, sakydamos, kad tyrimas yra per daug rizikingas. L.Diazas su A.Cercek norėjo skirti vaistą pacientams, kuriuos būtų galima išgydyti taikant standartinį gydymą. Tai, ką siūlė mokslininkai, galėjo baigtis tuo, kad vėžys užauga iki tokio laipsnio, kad jo jau nebeįmanoma išgydyti.
„Labai sunku pakeisti gydymo standartą, – teigia dr. L.Diazas. – Visa standartinės priežiūros sistema siūlo atlikti operaciją. Galiausiai paremti tyrimą sutiko nedidelė biotechnologijų įmonė „Tesaro“, kurią anksčiau įsigijo „GlaxoSmithKline“.
Pirmąją paciente tapo Sascha Roth, kuriai tada buvo 38 metai. Pirmą kartą kraujavimą iš tiesiosios žarnos ji pastebėjo 2019 m., tačiau kitais atžvilgiais jautėsi gerai – ji bėgiodavo ir padėdavo vadovauti šeimos valdomai baldų parduotuvei.
Ji prisiminė, kad atlikus sigmoidoskopiją, jos gastroenterologas pasakė: „O ne. To nesitikėjau“ Kitą dieną gydytojas paskambino poniai S.Roth ir liepė atlikti auglio biopsiją. „Tai neabejotinai vėžys“, – pasakė jis jai. „Visiškai palūžau“, – prisimena moteris.
Netrukus ji turėjo pradėti chemoterapiją Džordžtauno universitete, tačiau draugas primygtinai reikalavo, kad ji pirmiausia apsilankytų pas dr. Philipą Paty iš „Memorial Sloan Kettering“. Medikas jai pasakė, kad yra beveik tikras, jog jos vėžys turi mutaciją, dėl kurios chemoterapija greičiausiai nebus veiksminga. Tačiau paaiškėjo, kad ponia S.Roth galėjo dalyvauti klinikiniame tyrime. Jei ji būtų pradėjusi chemoterapiją, ji nebūtų į jį patekusi.
Nesitikėdama pilno atsako į dostarlimabą, ponia S.Roth planavo pasibaigus tyrimui vykti į Niujorką, kad galėtų atlikti spindulinę terapiją, chemoterapiją ir galbūt operaciją. Norėdama po numatyto spindulinio gydymo išsaugoti vaisingumą, ji pašalino savo kiaušides ir perkėlė jas po šonkauliais.
Pasibaigus tyrimui, dr. A.Cercek jai pranešė naujieną. „Peržiūrėjome jūsų skenogramas, – pasakė ji. – Vėžio nebėra visiškai“. Moteriai nereikėjo jokio tolesnio gydymo.
„Pasakiau savo šeimai, – sakė ponia Roth. – Jie manimi netikėjo.“ Tačiau praėjus dvejiems metams ji vis dar neturi nė menkiausio vėžio pėdsako.
Parengta pagal „New York Times“.
