Kembridžo universiteto mokslininkas Christopheris Howe'as ir jo kolegos iš aliuminio ir skaidraus plastiko pagamino nedidelį AA baterijos dydžio korpusą. Viduje jie patalpino melsvabakterių Synechocystis sp. PCC 6803, paprastai vadinamų „mėlynai žaliais dumbliais“, koloniją – bakterijų, kurios veikiamos Saulės šviesos, fotosintezės būdu gamina deguonį.
Įrenginys per 2021 m. COVID-19 pandemiją buvo padėtas ant palangės komandos nario Paolo Bombelli namuose ir ten išbuvo nuo vasario iki rugpjūčio. Per įrenginio anodą ir katodą nuolat tekėjo srovė, kuri maitino ARM mikroprocesorių.
Kompiuteris veikė 45 minučių ciklais – imituojant skaičiavimo darbus, buvo skaičiuojamos sveikųjų skaičių sumos, kam reikėjo 0,3 mikrovato energijos – po ko sekdavo 15 minučių budėjimo režimas, kam reikėdavo 0,24 mikrovato. Pats mikrovaldiklis matavo prietaiso generuojamą srovę, o šie duomenys buvo saugomi debesijoje – kad mokslininkai galėtų juos analizuoti.
Per šešis eksperimento mėnesius nebuvo jokių elektros energijos tiekimo pertrūkių, o po šešių mėnesių nuo eksperimento pabaigos bakterijos ir toliau gamino energiją.
C.Howe teigia, kad egzistuoja du galimi energijos šaltinio paaiškinimai. Arba bakterijos pačios gamina elektronus ir taip sukuria srovę, arba jos sukuria sąlygas, kuriomis konteinerio aliuminio anodas koroduoja ir vykstant cheminei reakcijai, susidaro elektronai. Bet kadangi eksperimentas pavyko be jokio pastebėto anodo suirimo, mokslininkai mano, kad bakterijos gamino didžiąją dalį srovės.
Pasak C.Howe'o, šį metodą būtų galima išplėsti – tačiau norint sužinoti, kiek tai įmanoma, reikia tolesnių tyrimų. „Tai nėra visiškai paprasta, – sako jis. – Šiame etape pasistatę vieną tokį įrenginį ant stogo, negalėtume užtikrinti elektros energijos tiekimo visam namui. Šioje srityje dar reikia nemažai nuveikti. Tačiau [tai galėtų] pasitarnauti, pavyzdžiui, mažų ir vidutinių pajamų šalių kaimo vietovėse, kai nedidelis energijos kiekis gali būti labai naudingas – pavyzdžiui, aplinkos jutikliams ar mobiliajam telefonui įkrauti“.
Bakterijos fotosintezės metu pačios gamina maistą, o prietaisas gali net ir toliau gaminti energiją tamsiuoju paros metu – tyrėjai mano, kad tai įmanoma, nes bakterijos toliau perdirba maisto perteklių.
Mokslininkai eksperimentavo kurdami panašų korpusą dumbliams iš tuščių plastikinių butelių – ir mano, kad veiksmingus prietaisus būtų galima pagaminti labai pigiai, o jų komercinis pritaikymas būtų įmanomas per penkerius metus. Jie taip pat rado kitų rūšių dumblių, kurie sukuria stipresnę elektros srovę.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Energy & Environmental Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.
