Aptikti didžiausi iki šiol žinomi JAV indėnų urvų meno piešiniai

Urve yra šimtai uolų piešinių ir ši radimvietė laikoma turtingiausia Amerikos indėnų urvinio meno vieta Amerikos pietryčiuose, sako tyrėjai. Norėdama ištirti istorinį meną, mokslininkų komanda pasitelkė fotogrametriją – techniką, kurią taikant padaroma šimtai skaitmeninių nuotraukų, iš kurių vėliau galima sukurti virtualų 3D modelį. Taikydami šį metodą tyrėjai pastebėjo penkis anksčiau nežinotus milžiniškus urvų piešinius – vadinamuosius glifus.

„Ši metodika leidžia mums sukurti virtualų erdvės modelį, kuriuo galime manipuliuoti, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Tenesio universiteto Antropologijos katedros garbės profesorius Janas Simekas. – Šiuo konkrečiu atveju urvo lubos yra labai arti grindų. Taigi, regėjimo lauką riboja artumas luboms. Niekada nematėme šių labai didelių piešinių, nes negalėjome atsitraukti pakankamai toli, kad juos pamatytume“.

„Sukūrę virtualų modelį, galėjome į jį pažvelgti iš platesnės perspektyvos, – pasakoja mokslininkas. – Tai leido mums pamatyti dalykus taip, kaip negalėjome pamatyti pirmo asmens perspektyva“.

Mokslininkai teigia, kad rekordinis glifas vaizduoja iš rombų sudaryti raštą – o tai rodo, kad čia gali būti pavaizduota teksasinė barškuolė (Crotalus atrox), kurią Amerikos pietryčių vietiniai gyventojai laiko šventa būtybe.

Kaip rašoma „Smithsonian Magazine“, šio regiono žmonės statydavo didelius žemių piliakalnius^*, kurie buvo naudojami įvairiais tikslais, įskaitant ritualus – ir tam, kad būtų arčiau aukštesniojo pasaulio dvasių. Tuo tarpu urvus traktavo priešingai – keliais į požeminį pasaulį.

„Jie ypatingi tuo, kad šioje vietovėje iki šiol neturėjome jokių didelių figūrų, – sako J.Simekas. – Todėl tai keičia mūsų požiūrį į tai, kas gali būti šiuose urvuose“. Pavyzdžiui, panašaus dydžio uolų meno atvaizdų yra ir JAV vakarinėje dalyje gyvenančių čiabuvių teritorijose, tačiau anot mokslininko, šie glifai urvuose nerandami. „Dėl to pietryčių urvų menas įtraukia į diskusiją apie kitus monumentalius atvaizdus, kuriuos matome įvairiose Šiaurės Amerikos dalyse“, – pažymi J.Simekas.

Šis urvas pirmą kartą buvo atrastas 1998 m. – ir siekiant apsaugoti čia tikėtinus antropologinius atradimus, yra be viešo pavadinimo – jam suteiktas „19-ojo neįvardyto urvo“ pavadinimas. Pasak 1999 m. žurnale „Southeastern Archaeology“ paskelbto tyrimo, urve yra daugiau kaip 5 km požeminių koridorių, o didžioji dalis piešinių aptikta vienoje didelėje kameroje. Toliau naudodami fotogrametrijos metodus „19-ajame neįvardytame urve“ ir kituose urvuose, mokslininkai tikisi dar labiau pagerinti supratimą apie Amerikos čiabuvių meną.

Tyrimas paskelbtas internete žurnale „Antiquity“.

Parengta pagal „Live Science“.
___________________________
^*Pastaba: lietuviškas žodis „piliakalnis“ (angl. mound) dažnai siejamas su pilimi, bet kaip teigia archeologas dr. Gintautas Zabiela, pats „piliakalnio“ pavadinimas yra senovinis, kilęs iš tų laikų, kai svarbiausias piliakalnyje stovėjusios medinės pilies elementas buvo iš žemių supilti jos pylimai. Tad lietuvių kalboje žodis „pilis“ kildinamas iš „pilti“, o ne atvirkščiai – ne „piliakalnis“ nuo „pilies“.