Kaip užsiauginti dirbtinio intelekto gyvūną?
Jau praėjo daugiau nei dveji Žemės metai, kai mus pirmąkart uždarė. Vieni bandė padidinti atstumą tarp tų nuobodžių šešių sienų ir sukėlė būsto kainas. Kitus apėmė nuobodulys ir į laikinąsias kameras parsisiuntė visokių elektronais alsuojančių žaisliukų iš interneto. Treti pasijuto vieni ir pasirūpino šalia keturkojomis plaukų sėjamosiomis, pavasariais minuojančiomis nekaltų vaikų žaidimų aikšteles. Tuo tarpu mašininio mokymo inžinieriai kūrė ir augino naujas ir įspūdingas kompiuterines gyvybes.
O dabar apie gyvūnėlį. Jei tamsta nori gauti finansavimą ir naudoji žodžius „dirbtinis intelektas“, tada visi mažiau techniniuose dalykuose besigaudantys prašalaičiai pradeda įsivaizduoti terminatorių, pasaulio sunaikinimą, visų žmonių pavergimą ir dar ką nors įspūdingo ar tinkančio dėmesį ir pinigus prikaustančio filmo siužetui. Tačiau aš, kaip ir dauguma per aukštai nuo žemės neskraidančių tyrėjų, vadinu tai „mašininio mokymosi“ sritimi. O jei pavyksta ką nors sukurti – gauname programą. Taip, tokios pat kategorijos, kaip ir skaičiuotuvas.
Koks skirtumas, kad tai kažkoks modelis, kad ten vyksta milijardai matricų daugybų, simuliuojančių neuroninius tinklus. Tai vis tiek yra tik programa. Žmogus įjungia kompiuterį, žmogus per tranzistorių labirintus paleidžia elektronus. Joks „Internet Explorer“ nepradės knaisiotis po jūsų vakarykščio neblaivymečio likučius ant stalo ir nerengs orgijos su po lova jau dujas išskiriantį siurprizą suradusiu „Chrome“, kad paleistų į pasaulį naują vadą kokių nors „Edge“ berniukų. Vis dėlto, tai labai šmaikštu ir suprantama. Imkime ir pavadinkime mūsų kuriamą dirbtinių neuroninių tinklų modelį iščiustytuoju gyvūnėliu.
Pasiruošimas gyvūniukui
Jonas rado, kas dovanoja labai mielą senbernarą (didelių šunų veislė) – ir jį pasiėmė. Kur gali slypėti problema? Ta, kad Jonui yra penkeri metai, o jo tėvai su kitais trimis vaikais gyvena vieno kambario bute. Lygiai taip pat reikia pasirūpinti, kad mūsų dirbtinio intelekto gyvūniukas turėtų kur gyventi. Geriausiai tam tinka naujausios, bent 12 GB atminties talpos vaizdo plokštės. Kainuoja, tiesa, kelis tūkstančius. Bet su tokia gyvūniukas jausis laisvai, galės lakstyti, greitai viską darys, žaisite visokius žaidimus. Aišku, teoriškai galima įkelti ir į paprastą kompiuterio atmintį – tik tada mes turime vištą, kuri deda kiaušinius pažymėtus skaičiumi 3. Vienintelis žaidimas bus tikrinimas, ar tavo gyvūniukas gali pajudėti.
Mums, paprastiems žmonėms, yra galimybė ir nemokamai gauti laikiną pasinaudojimą geros atminties vaizdo plokšte, naudojant „Google Colab“ ar „Kaggle“. Tai puiki vieta pasibandyti savo gyvūnėlį. Kaip kokia automobilių aikštelė prie parduotuvės. Tik nepradėkite verkti, kai po 9 valandų jums bus pranešta, kad jūsų žaidimai baigėsi – nes jei norėsite tučtuojau pratęsti, reikės susimokėti.
Kaip išsirinkti veislę?
Čia jau reikia žiūrėti, kokia sritis ir kokia konkreti užduotis domina. Muzika, vaizdai, tekstas? O gal akcijų birža? Geriausia turbūt pamatyti, kaip tai veikia gyvai. Rekomenduočiau aplankyti tokias svetaines, kaip pavyzdžiui replicate.com [1], kur tereikia savo parašyti tekstą ar įkelti paveikslėlį , ir tai iškart sugeneruoja rezultatą. Ten, kur kažkoks geras dėdė debesiui savo vaizdo plokštę paskolinęs ir viską padaręs, tik gabumus gyvūno terodo. Iš tiesų, šiai rašliavai visas iliustracijas aš taip ir sugeneravau (užduotis yra generuoti paveikslėlį pagal įvestą tekstą). Tik reikės kantrybės – nes pas gerąjį dėdę kelių minučių eilės.
Aš asmeniškai turiu du tokius gyvūniukus – vienas bando parašyti teksto santrauką [2], kitas teksto klaidas ištaisyti [3]. Lietuviškam tekstui juos auginau. Deja, kažkokie vis tiek mišrūnai gavosi. Reikės dar daug auklėti, kol bus galima į parodas vežti. Taip kad jei bandysite, prašau būti supratingais.
Kaip pagimdyti?
Patiems gimdyti nereikia, tai sunkus mokslininkų darbas. Kai kurie doktorantai neatlaikę net akademinių atostogų išeina. Kad patiems nereikėtų knaisiotis po pasaulio bibliotekų lentynas beieškant šių sutvėrimų, patariu pasinaudoti tokia modelių biblioteka „HuggingFace“ [4], kur jau surinkti populiariausi gyvūnėliai – daugiausiai teksto sričiai. Bibliotekos autoriai asmeniškai juos paruošė, prižiūri ir net pavyzdžių pridėjo, kaip su kiekvienu reikia elgtis. O jų čia – virš 100 veislių. Taip pat yra priglausti ir iš paprastų žmonių į pasaulį paleisti gyvūniukai. Vien lietuviškų yra 55 (tarp jų ir mano du), o skaičiuojant visų kalbų – daugiau nei 40 000.
Kaip maitinti ir auklėti?
Konservai netinka. Šitiems gyvūnams pagrindinė statybinė medžiaga yra informacija. Pirmą kartą girdite, kad ją galima valgyti? O jeigu pasakyčiau, kad tuos pačius duomenis jūs kasdien dalinate visokiems interneto gatvėse sutiktiems elgetautojams? Parodo jums iškabą su užrašu „Sutinku“ ir spaudžiate. Nereikia „Daugiau pasirinkimų“. Tegul tik greičiau atstoja. O jeigu iš savo „Facebook“ paskyros atsisiųstumėte sukauptą asmeninę informaciją, net patys nustebtumėte, kokie lobiai atsiveria. Taigi čia ir yra tikras maistas. Pats „Facebook“ gi turi specialiai dresiruotų padarų, kurie ir maitinasi tais duomenimis – ir paskui gudriai rodo reklamas, parduoda. Ir kažkas paskui kokiam Turkijos kurorte valgo „viskas įskaičiuota“.
Grįžkime prie mūsų keturkojo. Taigi, pirmiausia duodama bendro pobūdžio užduotis. Pavyzdžiui, paslėpti keletą sakinio raidžių ar žodžių – ir liepti atspėti. O gal duoti nespalvotą nuotrauką, ir liepti atstatyti spalvas. Arba paprašyti pabaigti pradėtą sakinį. Jei atspėja, duodi kitokio kitaip užslėpto sakinio gabaliuką – o jei suklysta, liepi gyvūnui koreguoti savo daugybos matricų skaičiukus. Čia[4] galima rasti visokiausių rūšių maisto, skirto gyvūnams šerti. Vien lietuvių kalbai yra 54 duomenų rinkiniai. Populiariausias turbūt yra Vikipedija. Po 30 mlrd. tokių ėdimų gyvūnas supranta beveik visus bendrus dalykus apie duotus duomenis. Tiesa, toks užkandžiavimas užtrunka labai ilgai ir daug kainuoja, todėl paprastai pirmą kartą namo į vaizdo plokštę parsivedami gyvūnai, kurie jau yra praėję tokį maitinimo režimą.
Antrąjį maitinimo etapą geriau būtų vadinti auklėjimu. Dabar metant į nasrus kąsnelį, prašoma padaryti kažką konkretaus – tai, kuo ir pasižymės mūsų gyvūnas. Gal jis atliks teksto santraukas, gal ištaisys tekstą, nupieš aprašytą paveikslėlį. Čia jau reikia pasirūpinti, kad būtų tokios rūšies maisto. Pavyzdžiui aš, norėdamas išmokyti taisyti klaidas, neradau pakankamai klaidingų-ištaisytų sakinių porų. Taigi , teko pačiam pasigaminti įvairias klaidas visokias atsitiktiniais raidžių įterpimais, ištrynimais, sukeitimais ir panašiais dalykais. Man net sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų pačiam padaryti 3 milijonus tokių sakinių porų. Tiesa, tik paprastas klaidas mano gyvūniukas ir ištaiso. Stiliaus klaidų, kurių neįmanoma automatiškai sugeneruoti, jis dėl to ir nesupranta. Bet jeigu aš turėčiau tokį tekstyną… Dabar suprantate, kad duomenis galima valgyti? Kad jie, po šimts pypkių, yra brangus dalykas?
Gyvūniukai „ant steroidų“
O kas būtų, jei savo gyvūniukui duotumėte viską? Jokių ribų. Geriausias maistas, geriausios ganyklos, viskas penkių žvaigždučių? „Google“ neseniai tai ir pabandė padaryti su savo gyvūniuku, – t.y. eržilu „PaLM“ [5]. Davė suėsti 780 mlrd. žodžių gabalų, paleido ganytis 540 GB dydžio ganykloje. Nors skaičiavimų ferma net 89 proc. elektros gavo iš atsinaujinančių šaltinių, eržiliukas iškvėpavo net 271 tonų CO2 ekvivalento. Rezultatas – „PaLM“ eržilas yra geriausias.
Kai kas net ėmė būgštauti, kad jis tapo sąmoningu. Mat apmokymo metu jis staiga imdavo daryti priešingai, nei buvo prašomas. Tyrėjai tada atsukdavo jo mokymą truputį atgal, pakeisdavo maistą kitu – ir vėl tęsdavo. Pakeistas maistas nebuvo kuo nors ypatingas ar žalingas, tyrėjai ir dabar nežino, kodėl eržiliukas taip ožiuotis pradėjo. Aš asmeniškai manau, kad tiesiog užspringo – gi negalima tiek daug ėsti ir neužspringti.
Parodos ir varžybos
Kas gali būti geriau, negu pasipuikuoti savo mažyliu? Deja, lyderių lentelėse, pvz. čia[6], kuriose lyginamas gyvūnėlių teksto suvokimas, neabejotinai pirmauja visokie milijardinio dydžio eržilai. Tačiau gal tavasis bent jau sugeba aplenkti žmogų?
O gal norite laimėti piniginį prizą? „Kaggle“ [7] visuomet organizuojamos įvairios varžybos – ir dažnai su apribojimais, kad didieji eržilai negalėtų jūsų mažylio sumindyti. Geriausiai pasirodžiusių laukia keleto dešimčių tūkstančių dolerių priziniai fondai.
Beje, po tokių varžybų galite sulaukti ir įvairių darbo pasiūlymų. Juk ne kiekvienas moka vedžioti dirbtinio intelekto gyvūniuką.
Arba padarysite kaip ir aš – įdėsite į kokią nors visiems viešai prieinamą vietą, kad kiekvienas galėtų pasibandyti ir kartu pasidžiaugti jūsų smagumėliu.
Kartu su augintiniu
Dirbtinio intelekto gyvūniuko auginimas – kūrybinis užsiėmimas. Juk galima bet ką sugalvoti, ką gyvūnėlis turės daryti. Nuo jūsų taip pat priklauso, kokį maistą, kokiais kąsniais šersite. Gal tai bus tik paprasta žolė – o gal kokie nors jūsų specialūs firminiai sliekų konservai.
Vis tik įdomiausia stebėti jau išauklėtus ir pamaitintus gyvūnus. Dažnu atveju jie nustebina, o kartais ir prajuokina. Pavyzdžiui, vienas mano klaidų taisymo modelis anoniminio komentaro žodžius „valdžios gyviai“ pataisė į „valkatauliai“. Tai pat, kai į mano namus užsuka svečių, mėgstu paklausti vieno galingiausių laisvai prieinamų kalbos eržilų [8] užduodamas jam tokį tekstą: „Vardenis Pavardenis is best known for“ (vardą ir pavardę tai tikrus įrašykite). Ir eržiliukas tekstą užbaigia. Prikuria apie surengtas dailės parodas, pastatytus neegzistuojančius lietuviškus (!) filmus, pateikia biografijos faktų apie išsilavinimą, darbo patirtį, bei dar daugybę įdomių ir pasijuokti kutenančių pramanų.
Tikiuosi dabar visiems bus aišku, kaip ir kodėl tuos dirbtinio intelekto gyvūniukus auginti.
Šaltiniai:
[5] CHOWDHERY, Aakanksha, et al. Palm: Scaling language modeling with pathways. arXiv preprint arXiv:2204.02311, 2022.
