Inovatyvus pritaikymas
Kaip pasakoja jaunasis J.Balčikonio gimnazijos išradėjas D. Aleknavičius, pats įprastos striukės tobulinimo procesas nebuvo sudėtingas, bet įdomus ir leidęs daug daugiau visko atrasti ir sužinoti.
„Idėja kažką panašaus sukonstruoti kilo iš paprasčiausio nuobodulio. Pasiėmiau seną darbinę striukę ir pagalvojau, kodėl gi neįdėjus jutiklių, kurie matuotų oro drėgmę, temperatūrą ar ore esančių kenksmingų dujų kiekį. Pirmoji striukės versija matavo ore esančių lakiųjų dujų kiekį. Antroji prototipo versija matavo jau ir anglies monoksido – liaudiškai kalbant, smalkių – kiekį. Šiuo metu yra jau sukurtas trečio prototipo modelis. Jis iš esmės nuo antrojo modelio skiriasi tuo, kad į jį perkėliau visas dalis daug tvarkingiau bei patobulinau patvarumo ir patogumo aspektus“, – teigia D. Aleknavičius.
„Užfiksavus oro taršą ir kenksmingų medžiagų kiekį, striukė pradeda vibruoti ir įspėja žmogų apie galimą pavojų. Jutikliai ir mikrovaldikliai, įtvirtinti striukėje, reaguoja į įvairias aplinkoje esančias dujas ir pradeda vibruoti skirtingose kūno vietose. Yra keli kūno regionai, tad jausdami, jog kažkurioje kūno dalyje jaučiame švelnius impulsus, galime suprasti, kad aplinkoje yra padidėjęs konkrečių individui nuodingų ar kitaip žalingų dujų kiekis“, – aiškina vaikinas.
Galimybė išradimą patentuoti neatmetama
Moksleivis svarsto, kad ateityje išradimą patobulinus, būtų verta jį patentuoti ir net bandyti tai paversti realiu rinkoje parduodamu produktu.
„Žinoma, patentus gauti nėra nei lengva, nei pigu. Tikrai norėčiau šią idėją patentuoti, tačiau tam reikia galutinai išbaigti produktą, gebėti susitvarkyti su įvairia dokumentacija. Išradimas puikus bei vertingas būtų ir tuo, kad jo nereikėtų papildomai nešiotis. Įvairūs statybininkai, kiti specialistai dirbdami pastatuose ar rūsiuose galėtų striukę apsirengti ir jaustis saugiai dirbdami toje aplinkoje. Produktas tikrai susilauktų dėmesio ten, kur reikėtų nuolat stebėti aplinkos oro kokybę. Panaši striukė leistų nesinešioti papildomų oro kokybės matavimo prietaisų – taip mažinant riziką, kad specialų prietaisą bus pamiršta pasiimti ar kils rizika žmogaus sveikatai jį pametus“, – mintimis dalinasi gimnazistas.
Potraukis tiksliesiems mokslams
Jaunasis inžinierius sako, kad jau vyresnėse klasėse su mokytojų pagalba išryškėjo jo gabumai ir potraukis tiksliesiems mokslams – tokiems kaip fizika, matematika ir informacinės technologijos.
„Dar mokydamasis progimnazijoje pastebėjau, jog tikslieji mokslai man išties lengvai sekasi, daug ką galių pagrįsti ir suprasti net nesiremdamas duotomis formulėmis, o tiesiog ieškodamas loginių paaiškinimų ir sprendimų konkrečiai užduočiai. Prie to prisidėjo ir vaikystėje įgyta patirtis, kai stebėdavau tėtį, laiką praleidžiantį garaže prie savo projektų ar taisant įvairius daiktus.
Manau, kad iš jo įgijau nemažai žinių ir išgirdau ne vieną naudingą gyvenimišką patarimą. Ne kartą teko dirbti ir moksleivių robotikos dirbtuvėse, kur su kitais bendraminčiais konstruodavome robotus, ruošdavomės įvairios varžyboms bei bandydavome suprasti mus supantį programavimo ir informacinių technologijų pasaulį. Turbūt potraukis šiems dalykams ir atsirado būtent dėl to, nes patiko surasti išeitis iš įvairių keblių situacijų ir tokiu būdu neformaliai mokytis, siekti sužinoti vis kažką naujo ir suvokti, kaip veikia pasaulis, pasireiškia įvairūs dėsniai ar sąveikos. Atrastą pomėgį tereikėjo labiau ir labiau gilinti bei jo neapleisti“, – šypsodamasis prisimena D. Aleknavičius.
„Minėtą potraukį ir kasdien dedamas pastangas įrodo ir šiais mokslo metais iškovoti pasiekimai. Jau pavyko sudalyvauti ne viename konkurse ar olimpiadoje – miesto fizikos olimpiadoje dešimtų klasių tarpe laimėjau pirmąją vietą, tuo tarpu nacionaliniame prof. K.Baršausko fizikos konkurse taip pat dešimtų klasių tarpe pelniau antrąją vietą, o miesto informatikos olimpiadoje laimėjau dar vieną antrą vietą“, – šiųmetiniais pasiekimais dalinasi vaikinas.
„Kartu su komanda „JBG Robotics“, atstovaudami J.Balčikonio gimnazijai, dalyvavome ne vieneriose nacionalinėse bei tarptautinėse robotikos varžybose, kuriose nuskynėme nemažai titulų gimnazijai, miestui ir net Lietuvai. Ypač gerai sekėsi po daugiau nei dvejų metų vykusiose „First Lego League“ robotikos varžybose, kuriose, su bičiuliais tapę Panevėžio regiono laimėtojais, pelnėme teisę varžytis nacionaliniame etape, o jame iš dvylikos komandų, atvykusių iš visos Lietuvos, bendroje įskaitoje laimėjome net trečiąją vietą, nusileidę tik ilgametėms varžybų nugalėtojoms, komandoms iš Vilniaus bei Kauno“, – džiaugiasi D. Aleknavičius.
Svarstyti ilgai neteks
Oro taršą fiksuojančios striukės sumanytojas D. Aleknavičius sako, kad apie ateitį dar per daug nemąsto – tačiau spėja, jog ji tikrai bus susijusi su inžinerija ar informacinėmis technologijomis.
„Savo ateitį ir būtent studijų kryptį ketinu sieti su inžinerija arba informacinėmis technologijomis. Šiuo metu įžvelgiu net dvi sritis, kuriose yra kur tobulėti – edukacija ir teisė taisyti. Kokybiškų ir modernių edukacinių priemonių ateityje vis labiau reiks tam, kad būtų galima sėkmingai užauginti naują inžinierių kartą. Šiuo metu daugelį mokyklose dėstomų tiksliųjų mokslų sudaro labai siauras ir sausas bendrojo ugdymo programos kursas – turiu omenyje tai, kad kasdienėse pamokose yra pernelyg mažai praktikos. Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausias būdas suvokti ir suprasti inžineriją, fiziką, programavimą ar panašias sritis yra kažką konstruojant ar kuriant, žinias pritaikant praktiškai. Taip išmokta informacija tampa intuityvia ir jauno žmogaus galvoje išlieka žymiai ilgesnį laiką nei tik iki tol, kol jos reikia pasiruošti ir parašyti kontrolinį darbą“, – asmeninėmis įžvalgomis dalinasi moksleivis.
„Tuo tarpu teisė taisyti (angl. right to repair) – tai tarsi leidimas taisyti savo daiktus – galimybė rasti jiems atsarginių dalių nekuriant naujų produktų, kuriuos būtų sudėtinga atgaivinti ar rekonstruoti. Teisė taisyti ne tik sutaupo pinigų eiliniam žmogui, bet tuo pačiu prisideda prie planetos apsaugojimo – nes konkrečiame prietaise būtų pakeičiama tik viena dalis, o ne visas įrenginys, todėl mažiau konstrukcijų atsidurtų sąvartynuose. Tikiuosi, jog ateityje galėsiu prisidėti prie šių sričių tobulinimo ir inovatyvių sprendimų paieškų minėtai problematikai spręsti“, – svarsto ir naujus sumanymus savo mintyse gvildena J. Balčikonio gimnazijos antrokas Dovydas Aleknavičius.
