Neįvardytas asmuo sirgo ir kitomis ligomis, o 2021 m. mirė ligoninėje. Londono medikai teigia, kad tokie ilgalaikiai užsikrėtimai vis dar pasitaiko retai.
Iš daugumos žmonių organizmų virusas pasišalina savaime, tačiau minėto paciento imuninė sistema buvo labai nusilpusi.
Ekspertų teigimu, tokias lėtines infekcijas reikia nuodugniai tirti, kad geriau suprastume COVID-19 keliamą riziką.
Pacientas pirmą kartą COVID-19 užsikrėtė 2020 m. pradžioje. Jam pasireiškė simptomai, o infekcija buvo patvirtinta atlikus PGR testą.
Dėl įprastinių patikrinimų ir priežiūros per ateinančias 72 savaites po užsikrėtimo pacientui daug kartų teko gulėti ligoninėje – tačiau nemažai kartų jis iš jos buvo ir išleistas.
Kiekvieną kartą testuojantis – o testų buvo atlikta apie 50 – buvo gautas teigiamas rezultatas, kas reiškė, kad asmuo vis dar sirgo COVID-19.
Gydytojai iš Londono karališkojo koledžo ir „Guy's and St Thomas“ Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos fondo teigia, kad išsami laboratorinė analizė parodė, jog tai buvo ta pati, nuolatinė infekcija – o ne pasikartojantys ligos priepuoliai.
Virusas iš paciento organizmo nepasišalino net tuomet, kai jam buvo skirti antivirusiniai vaistai.
Ši situacija kitokia nei vadinamasis „ilgasis COVID-19“, kai simptomai išlieka net ir dingus infekcijai.
Vienas iš medikų, kuris pristatys rezultatus medicinos konferencijoje – Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongrese – yra daktaras Luke'as Blagdonas Snellis.
„Kiekvieną kartą iš gerklės imti tepinėliai parodydavo teigiamą testo atsakymą. Pacientas neigiamo testo atsakymo niekada nebuvo gavęs. Galime teigti, kad tai buvo viena tęstinė infekcija, nes jos genetinis žymuo – informacija, kurią gavome nustatinėdami viruso genomo seką, – šiame paciente buvo unikalus ir pastovus“, – teigė L.Snellis.
Mokslininkai teigia, kad užsitęsusios infekcijos pasitaiko retai, bet yra svarbios, nes dėl jų gali atsirasti naujų COVID-19 atmainų – nors nei šiuo, nei kitais jų tirtais atvejais taip neatsitiko.
„Kai žmonės ilgą laiką yra užsikrėtę, virusas vis bando prisitaikyti prie nešiotojo. Taip gali susidaryti sąlygos naujoms COVID-19 mutacijoms atsirasti, – teigė ekspertas. – Kai kurių mūsų tirtų pacientų organizmuose aptikome tokių mutacijų, kokios buvo pastebėtos kai kuriuose susirūpinimą keliančiose SARS-CoV-2 atmainose“.
Jis pabrėžė, kad nė vieno iš devynių jų tirtų pacientų organizmuose nesusiformavo nauja pavojinga atmaina. Taip pat pridūrė, kad asmuo, kuriam pasireiškė lėtinė infekcija, aplinkinių gali ir neužkrėsti.
„Žinome, kad kiekvieną kartą kai virusas dauginasi, jis turi atkurti savo RNR – tai prilygsta vadovėlio perrašinėjimui ranka. Žinome, kad jei perrašytume visą knygą, neišvengiamai padarytume klaidų – tas pats vyksta ir su virusais. Kiekviena kopija sukelia mutacijas“, – teigė Ekseterio universiteto Medicinos mokyklos daktaras Davidas Strainas. – Nors omikron atmaina atsirado ne šiuose konkrečiuose asmenyse, matome, kokiu būdu gali atsirasti vakcinai atsparios atmainos. Kalbant apie BA.2 subatmainą, mums pasisekė, kad ši mutacija nesukelia tokios sunkios ligos – tačiau nėra jokios garantijos, kad kitą sykį įvyks tas pats“.
Parengta pagal „BBC“.
