Žmonės, kuriems 50 arba daugiau metų, bei tam tikri asmenys, kuriems dėl nusilpusio imuniteto tikimybė atsidurti ligoninėje ir stipriai susirgti ar net mirti yra didesnė, gali būti skiepijami praėjus keturiems mėnesiams po skiepijimo pirmąja stiprinamąja doze.
Antroji stiprinamoji dozė – jau ketvirtasis skiepas tiems, kurie prieš tai pilnai pasiskiepijo „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna iRNR“ vakcinomis, bei trečiasis skiepas tiems, kurie pasiskiepijo vienkartine „Johnson & Johnson“ vakcina.
Izraelyje toms pačioms pažeidžiamoms kategorijoms priklausantys žmonės ketvirtąja doze pradėti skiepyti 2022 m. sausį. Jungtinė Karalystė neseniai ketvirtąją dozę pradėjo skirti 75 metų ir vyresniems žmonėms bei pavadino ją „pavasarine stiprinamąja doze“. Vokietijoje ketvirtoji iRNR serijos vakcina jau gali būti skiriama vyresniems nei 60 metų asmenims.
Naujai paskelbtos rekomendacijos daugelį privertė susimąstyti, kokį vaidmenį siekiant apsisaugoti nuo COVID-19, atlieka stiprinamosios dozės? Ar trečiosios dozės poveikis laikui bėgant silpnėja? Ar būtina ketvirtoji dozė? Ką daryti, jei anksčiau jau buvote užsikrėtę?
Peržiūrėjus daug mokslinių tyrimų apie tai, kaip po kiekvienos dozės laikui bėgant keičiasi imuninė sistema, tapo aišku, kad dar viena stiprinamoji skiepo dozė pažeidžiamoms gyventojų grupėms yra reikšminga, o su ja susijusi rizika labai maža.
Vakcinos veiksmingumas po pirmosios stiprinamosios dozės
Yra aiškių įrodymų, kad trečioji iRNR serijos dozė – arba pirmoji stiprinamoji dozė – visoms amžiaus grupėms buvo ir tebėra labai svarbi, siekiant užtikrinti stiprų imuninį atsaką prieš omikron atmainą. Taip yra iš dalies todėl, kad imuninis atsakas ilgainiui silpnėja, tačiau taip pat ir todėl, kad omikron atmaina sugeba dalinai išvengti ankstesnių vakcinų ir persirgtos COVID-19 ligos suformuoto imuniteto.
Tuomet kyla klausimas: kaip laikui bėgant išlieka imunitetas, įgautas po pirmosios stiprinamosios dozės?
Geriausi realiuoju laiku gaunami duomenys apie vakcinos veiksmingumą laikui bėgant rasti Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra šiuo metu yra surinkusi stebėjimo duomenis, parodančius vakcinos veiksmingumą praėjus 15 savaičių po trečiosios dozės (pirmosios stiprinamosios dozės).
Naujausioje ataskaitoje teigiama, kad pasiskiepijus trečiąja doze, vakcinų gebėjimas apsaugoti mus nuo užsikrėtimo COVID-19 gerokai padidėja. Toje pačioje ataskaitoje rašoma, kad pasiskiepijus tikimybė dėl sunkios ligos patekti į ligoninę taip pat sumažėja.
Tačiau net ir apsauga nuo hospitalizacijos laikui bėgant silpnėja. Nors ši ataskaita svarbi, 15 savaičių trukmės stebėjimo duomenys nėra itin naudingi JAV, nes daugelis amerikiečių trečiąją dozę gavo maždaug prieš 24 savaites.
Neseniai atliktame tyrime buvo vertinamas trečiosios „Moderna“ dozės patvarumas praėjus šešiems mėnesiams. Mokslininkai nustatė, kad praėjus pusei metų po stiprinamosios dozės gavimo, neutralizuojančių antikūnų kiekis mažėja. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras taip pat nustatė, kad praėjus penkiems mėnesiams po pirmosios stiprinamosios dozės gavimo sergantiesiems dažniau tenka apsilankyti skubios pagalbos skyriuose.
Praėjus penkiems mėnesiams po stiprinamosios dozės gavimo, vakcina nebe taip efektyviai užtikrina, kad nepateksime į ligoninę, tačiau šis pokytis ne toks ir drastiškas.
Pirmiau minėtuose tyrimuose buvo sujungtos visos amžiaus grupės. Tačiau tyrėjai žino, kad vyresnio amžiaus suaugusiųjų imuninis atsakas nėra toks pat stiprus kaip jaunesnių žmonių. Tai paaiškina, kodėl 65 metų ir vyresnių žmonių tarpe užsikrėtimų skaičius staigiai išaugo.
Neseniai žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime buvo vertinamas trečiosios dozės veiksmingumas tarp 76-96 metų žmonių. Mokslininkai nustatė, kad trečioji dozė pagerino neutralizuojančių antikūnų kokybę, tačiau susirgus omikron atmaina, antikūnų skaičius po stiprinamosios dozės gavimo vis tiek gerokai sumažėjo.
Duomenys apie antrąją stiprinamąją dozę/ketvirtąją dozę
Dabar, kai Izraelyje jau keletą mėnesių skiriama ketvirtoji dozė, mokslininkai turi duomenų, kuriais gali remtis norėdami įvertinti jos veiksmingumą. Iki šiol paskelbti trys tyrimai, vienas iš jų dar nėra recenzuotas.
Viename tyrime, paskelbtame žurnale „New England Journal of Medicine“, mokslininkai ištyrė daugiau nei milijoną 60 metų ir vyresnių žmonių Izraelyje – ir įvertino užsikrėtimų bei sunkių susirgimų dažnį po ketvirtosios vakcinos dozės (antrosios stiprinamosios dozės).
Tyrėjai nustatė, kad, pasiskiepijus ketvirtąja doze, COVID-19 užsikrėtimų dažnis buvo du kartus mažesnis nei po trečiosios dozės. Tačiau po šešių savaičių ši apsauga greitai sunyko. Jie taip pat nustatė, kad sunkių susirgimų dažnis buvo keturis kartus mažesnis – palyginus su tais, kurie gavo tik tris dozes. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad dėl ligos patekusių į ligonines abiejose grupėse buvo labai mažai.
Kitame tyrime buvo įvertintas ketvirtosios dozės veiksmingumas tarp jaunesnių sveikatos priežiūros darbuotojų Izraelyje. Rezultatai patvirtino, kad praėjus penkiems mėnesiams po trečiosios dozės antikūnų kiekis reikšmingai sumažėjo.
Deja, ketvirtosios dozės veiksmingumas tarp jaunesnių sveikatos priežiūros darbuotojų buvo toks pats, kaip ir po trečiosios dozės. Kitaip tariant, gali būti, kad antroji tos pačios formulės stiprinamoji dozė jauniems, sveikiems žmonėms nesuteikia reikšmingos naudos.
Mokslininkai didelėje Izraelio sveikatos priežiūros įstaigoje atliko ir trečiąjį tyrimą (kuris dar nėra recenzuotas). Čia buvojie ištirti 60-100 metų amžiaus žmones.
Iš 563 465 sveikatos priežiūros įstaigos pacientų 58 proc. buvo paskiepyti antrąja stiprinamąja doze. Per tyrimo laikotarpį mirė 92 antrąja stiprinamąja doze paskiepyti žmonės, ir 232 tik pirmąja stiprinamąja doze paskiepytieji. Kitaip tariant, antrąją stiprinamąją dozę gavusių pacientų mirčių skaičius buvo 78 proc. mažesnis nei gavusiųjų tik pirmąją stiprinamąją dozę.
Ką daryti, jei jau buvote užsikrėtę omikronu?
Imunitetas, gautas ir pasiskiepijus, ir persirgus liga, vadinamas „mišriu imunitetu“.
Daugiau nei 35 tyrimai parodė, kad mišrus imunitetas užtikrina papildomą ir gan plačią apsaugą. Taip yra todėl, kad pasiskiepijus įgautas imunitetas yra nukreiptas į smaigalio baltymą, pagal kurį ir buvo sukurtos COVID-19 vakcinos, o po užsikrėtimo įgautas imunitetas nukreiptas į visą virusą.
Taigi, nesiskiepyti antrąja stiprinamąja doze, jei jums buvo patvirtintas užsikrėtimas omikron atmaina, nėra tokia ir bloga mintis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia specialiai bandyti užsikrėsti COVID-19 sukeliančiu virusu. Akivaizdu tik tai, kad mišrus imunitetas – veiksmingas apsaugos būdas.
Trumpai tariant, yra tvirtų įrodymų, kad ketvirtoji dozė – arba antroji stiprinamoji dozė – suteikia reikšmingą apsaugą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant ir vyresnius nei 60 metų žmones. Taigi, kai kurioms grupėms pasiskiepyti dar viena stiprinamąja doze verta .
Nors ketvirtoji dozė gali būti naudinga tam tikroms grupėms, daug svarbiau, kad žmonės pasiskiepytų pirmąją, antrąją ir trečiąją dozėmis.
Parengta pagal „Science Alert“.
